TGS BIOM (Biomasės kaupimas/dirvožemio praturtinimas)

• Dirvožemyje organinės masės būna nedaug – tik 2-10 %, bet jos svarba didžiulė. Ji padeda palaikyti dirvožemio drėgmę, gerina jo struktūrą, suteikia maistines medžiagas, stimuliuoja dirvožemio biotos veiklą.
• Augalai augdami kasmet sunaudoja dalį dirvožemio organinių medžiagų. Tarpinių pasėlių augalų užauginta, tiek antžeminė, tiek požeminė organinė biomasė, įterpta į dirvožemį, pagerina dirvožemio struktūrą, aeruoja, palaiko maisto medžiagų kiekį, aktyvina mikroorganizmų veiklą, jų įvairovę.
• Pavyzdžiui, raudonųjų dobilų sausoje masėje (kai derlius 2,4 SM t/ha), hektare gali būti sukaupta 82 kg N, 7,4 kg P ir 93 kg K (LAMMC Joniškėlio bandymų stoties duomenys).
• Tarpinių pasėlių įterpta biomasė ne tik aprūpina po jų augsiančius augalus azotu ir kitomis maisto medžiagomis, bet ir papildo dirvožemio organinių medžiagų atsargas. Tačiau tai priklauso nuo įterptos augalų žaliosios masės kokybės. Dirvos humusingumą didina tos organinės medžiagos, kurių anglies ir azoto santykis yra artimas 15-20 (pavyzdžiui, įterpiant garstyčias ar ridikus jų žydėjimo tarpsniu). Žinoma, dirvožemis ryškiai nepraturės nuo vieno tarpinių pasėlių pasėjimo, tačiau tai darant sistemingai ir eilę metų, dirvožemio organinė medžiaga gausės.
• Jei anglies ir azoto (C:N) santykis yra mažas (iki 10:1) (pavyzdžiui, ridikų ar garstyčių augimo iki žydėjimo tarpsniu ar kitų jaunų augalų) įterpti augalai greičiau suirs, lengviau išskirs azotą, tačiau pamaitins tik sėjomainos augalus ar dirvožemio mikroorganizmus. Sėjant vairius augalus (ankštinius ir varpinius) biomasė chemine sudėtimi yra pranašesnė už pavienių augalų biomasę (būna įvairesnis C:N santykis).
• Po tarpinių pasėlių biomasės įterpimo iki kitų augalų sėjos turėtų praeiti bent 3-4 savaitės.
• Juo turtingesnis dirvožemis, tuo mažesnė įtaka bus jaučiama. Didesnis efektas gaunamas lengvesniuose neturtingesniuose dirvožemiuose.