TGS D strukt (Dirvožemio struktūros gerinimas)

  • Visų pirma tarpinių pasėlių augalai dirvos struktūrą gerina savo šaknimis, kurios didina dirvožemio stabilumą, infiltraciją, kapiliarumą. Įvairių augalų šaknų sistemos skirtingos, todėl vėl didesnė nauda gaunama sėjant augalų mišinius. Varpinių javų šaknų sistema yra gana tanki, labiau išsidėsto dirvos viršutiniame sluoksnyje. Kryžmažiedžių ar kitų liemeninę šaknį turinčių augalų šaknys skverbiasi gilyn į kelių metrų gylį. Taigi, skirtingų augalų šaknys dirvožemyje pasiskirsto nevienodai – vienos purena dirvožemio armenį, kitos – pasiekia podirvį ir gilesnius sluoksnius.
  • Daugelio tarpinių pasėlių augalų (raudonųjų dobilų, aliejinių ridikų, baltųjų garstyčių, grikių, facelijų) greitai auganti antžeminė masė uždengia dirvos paviršių ir neleidžia paviršiniam dirvos sluoksniui supulti ar pažliugti nuo gausesnių kritulių.
  • Giliašakniai tarpinių pasėlių augalai (ankštinės žolės, siauralapiai lubinai, bitinės facelijos ir kt.) purena dirvožemį, padidina aeraciją, intensyvina maisto medžiagų ir drėgmės apytaką tarp armens ir poarmenio. Tarpinių pasėlių augalų šaknys purendamos dirvožemį ir mažindamos jo suspaudimą, tuo pačiu gerina dirvožemio aeraciją, vandens režimą, teigiamai veikia dirvožemio struktūrą. Tarpinių pasėlių augalų šaknys sulaiko dirvožemio drėgmę ir suaktyvina dirvožemio mikroorganizmų veiklą, kurie skaido augalų liekanas ir sulipdo dirvožemio trupinėlius į stabilius agregatus.
  • Dirvožemio struktūrą labiau pagerina įsėlinių tarpinių pasėlių augalai (jų augimo laikotarpis ilgesnis) – raudonieji dobilai, paprastosios šunažolės, gausiažiedės svid­rės, kiek mažiau – posėlinių augalai (baltosios garstyčios ar aliejiniai ridikai).