Pašariniai motiejukai GRINDSTAD

• Norvegiška veislė, kilusi iš Pietų Norvegijos vietinės motiejukų rasės
• Šiek tiek ankstyvesni už Tammisto II motiejukus, anksčiau išplaukėja
• Dienų iki išplaukėjimo (nuo gegužės 1 d.) – 44,4
• Ankstyvi, puikiai atželiantys
• Dideli žalios masės derliai
• Puikūs derliai ir II, III auginimo metais
• Geras žiemkentiškumas
• Gerai išsilaiko
• Metinis vidutinis sausų medžiagų derlius oficialiuose tyrimuose Norvegijoje (vid. 9,53 t/ha):
  • I metais – 11,71 t/ha
  • II metais – 8,6 t/ha
  • III metais – 7,27 t/ha
  • Metinis vidutinis sausų medžiagų derlius įvairiose klimato zonose – 6,74-9,24 t/ha
  • Sėklų derliaus potencialas (Norvegijoje) – 710 (net iki 980) kg/ha
  • Vidutinis sėklų derlius (Švedijoje) – 405 kg/ha
  • Dideli I pjūties derliai, tačiau mažesni už vėlyvos veislės Tammisto II
  • Pašarinė vertė (D-rodiklis) tiek I, tiek II pjūties žemesnė už Tammisto II
  • Dideli II pjūties derliai, greitas atžėlimas rodo, kad tai labiau pietinio tipo veislė
  • Pažeidimai žiemą – 5,5 %
  • I pjūties derlius SM– 5,258 t/ha
  • Sausa masė I pjūties derliuje – 23,1 %
  • Atolas SM – 5,866 t/ha
  • Atolas nuo bendro SM derliaus – 53 %
  • Bendras SM derlius – 11,124 t/ha
  • I pjūties D-vertė – 67,7 %
  • I pjūties baltymų kiekis – 112 g/kg
  • II pjūties D-vertė – 66,6 %
  • II pjūties baltymų kiekis – 91 g/kg
  • Virškinamas derlius (išskaičiuotas iš bendro derliaus ir D-reikšmės) – labai didelis (didesnis už Tammisto II) – I pjūties – 3,510 t/ha, II pjūties – 3,845 t/ha, bendro derliaus – 7,626 t/ha
  • Puikiai tinka mišiniams su varpinėmis žolėmis bei dobilais

• Sausos masės derlius II augimo metais – 10,39-10,62 t/ha
• Sausos masės derlius III augimo metais – 7,29-12,41 t/ha
• Žalios masės derlius II augimo metais – 35,88-46,98 t/ha
• Žalios masės derlius III augimo metais – 38,61-40,44 t/ha
• Dienų iki pirmo derliaus ėmimo – 46-77
• Atsparumas išgulimui – 9 balai (iš 9)
• Žiemkentiškumas – 9 balai (iš 9)
• Augimo intensyvumas – 7-9 balai (iš 9)
• Pjūčių skaičius – 3
• Baltymų kiekis sausoje medžiagoje – iki 15,1 %

*Oficialių veislių tyrimų Latvijoje 2003-2004 m. duomenys

Tyrimų Pietinėje Norvegijoje (6 nekalvotų vietų vidurkis) duomenimis I-ais auginimo metais:

• I pjūties SM derlius – 5,94 t/ha
• II pjūties SM derlius – 3,20 t/ha
• III pjūties SM derlius – 2,32 t/ha
• Trijų pjūčių SM derlius – 11,45 t/ha
• I pjūties dalis derliuje – 52 %
• Dirvos padengimas pavasarį – 85 %
• Lapų ligos, paskutinis pjovimas – 0

Tyrimų Pietinėje Norvegijoje (6 nekalvotų vietų vidurkis) duomenimis II-ais auginimo metais:

• I pjūties SM derlius – 4,36 t/ha
• II pjūties SM derlius – 2,63 t/ha
• III pjūties SM derlius – 2,06 t/ha
• Trijų pjūčių SM derlius – 9,05 t/ha
• I pjūties dalis derliuje – 49 %
• Dirvos padengimas pavasarį – 86 %
• Lapų ligos, paskutinis pjovimas – 0

Tyrimų Pietinėje Norvegijoje (6 nekalvotų vietų vidurkis) duomenimis III-ais auginimo metais:

• I pjūties SM derlius – 4,41 t/ha
• II pjūties SM derlius – 3,01 t/ha
• III pjūties SM derlius – 1,60 t/ha
• Trijų pjūčių SM derlius – 9,02 t/ha
• I pjūties dalis derliuje – 51 %
• Dirvos padengimas pavasarį – 78 %
• Lapų ligos, paskutinis pjovimas – 0

• Dienų skaičius iki išplaukėjimo – 44,4 dienos (skaičiuojant nuo 05.01)
• Pažeidimai po žiemos – 5,5 %
• I pjūties sausųjų medžiagų derlius – 5,258 t//ha
• I pjūties sausųjų medžiagų kiekis – 23,1 %
• I pjūties atolo sausųjų medžiagų derlius – 5,866 t//ha
• Bendras I naudojimo metų sausųjų medžiagų derlius – 11,124 t//ha
• Atolas sudarė 53 % bendrojo I naudojimo metų sausųjų medžiagų derliaus
• Ląstelienos (NDF) kiekis I pjūties sausoje medžiagoje – 639 g/kg
• Baltymų kiekis I pjūties sausoje medžiagoje – 112 g/kg
• Virškinamos organinės medžiagos kiekis (D- value) I pjūties sausoje medžiagoje – 67,7 %
• Ląstelienos (NDF) kiekis II pjūties sausoje medžiagoje – 637 g/kg
• Baltymų kiekis II pjūties sausoje medžiagoje – 91 g/kg
• Virškinamos organinės medžiagos kiekis (D-value) II pjūties sausoje medžiagoje – 66,6 %

     (2000-2004 m. tyrimų Suomijoje duomenys)

 Esant kitokioms augimo sąlygoms, nei buvo šių tyrimų metu, veislės parametrai gali skirtis nuo čia nurodytų