Atgal

Pupiniai pašariniai augalai


Baltieji dobilai (Trifolium repens L.)

Etapas

Aprašymas
 

Dirvožemis

Tinkamiausi vidutinio sunkumo priemoliai ir priesmėliai. Dirva turi būti lygi arba nedidesniu kaip 2-3°nuolydžiu. Optimalus pH 6-7.

Sėjomaina

Geriausi priešsėliai – javai. Baltiesiems dobilams ypač pavojingos daugiametės piktžolės, todėl, jei dirvose jų gausu, reikėtų ūkyje turėti juodąjį pūdymą ir po jo sėti dobilus. Į tą patį lauką jie gali grįžti jau po 3 metų.

Tręšimas

Geriausi antsėliniai augalai yra ankstyvųjų veislių miežiai. P ir K trąšų jiems beriama pilna norma, tuo tarpu azoto trąšų reikėtų berti ne daugiau kaip 60 kg/ha v.m. Naudojimo metais trąšų išberiama vidutiniškai P 60-80, K 70-90 v.m. kg/ha.

Sėjos laikas

Sėjant su antsėliu, dobilų sėjos laikas priklauso nuo antsėlinių augalų sėjos. Iš pradžių pasėjamas antsėlis, o po to įsėjami baltieji dobilai. Sėjant be antsėlio, baltuosius dobilus galima sėti iki liepos mėn. pradžios.

Sėklos norma

Sėjant 15 cm tarpueiliais, pakanka išsėti 4-5 kg/ha daigių sėklų. Sėjant be antsėlio, plačiais 30 cm tarpueiliais, pakanka 3-4 kg/ha daigių sėklų. Labai svarbu įterpti negiliai – 0,5-1 cm gyliu. Norint sėklas tinkamai įterpti, naudinga (lengvesnėse dirvose – būtina) prieš sėją lauką suvoluoti. Dirva voluojama ir po dobilų sėjos.

Pasėlio priežiūra

Pasėjus su antsėliu ir jį nupjovus, išgabenti iš lauko šiaudus. Prieš kenkėjus dobilai purškiami vieną kartą, ataugus skrotelei. Auginant sėklas iš antros žolės, būna švaresnis pasėlis, nes nupjautos piktžolės nespėja atželti ir subrandinti sėklų. Jei baltųjų dobilų butonizacijos metu sausra ir jei dobilai nepiktžolėti, juos sėklai galima palikti iš pirmos žolės. Kai sėkla auginama iš antros žolės, svarbu nesuvėlinti pirmos žolės pjūties. Pirmąją žolę geriausia nupjauti 8-10 cm aukščiu, kai subaltuoja pirmosios jų galvutės (gegužės trečiąją dekadą).
Sėjos metais nuo piktžolių purškiama herbicidais, kai baltieji dobilai turi 1-2 tikruosius lapeliai ir vėliau. Nuo kenkėjų pirmą žolę purkšti du kartus: kai dobilai 10-17 cm aukščio ir butonizacijos pradžioje, praėjus 10 dienų po pirmo purškimo. Antrą žolę purkšti vieną kartą, praėjus maždaug dviem savaitėm po pirmos pjūties.

Nuėmimas

Baltieji dobilai subręsta liepos antroje-rugpjūčio pirmoje pusėje. Pjaunami, kai apie 50-60 % galvučių būna sausos, parudavusios, ir iš jų lengvai išsitrina sėklos.               
Baltuosius dobilus galima desikuoti, kai pasėlyje subrendusių ir pusiau brandžių galvučių yra 65-70 %. Geriausia desikuoti praėjus 9 savaitėms po žydėjimo pradžios (žydėjimo pradžia laikoma kai pražysta apie 10 % butonų). Desikavus pasėlius, juos nuimti tiesiogiai kombainais. Iškultas dobilų sėklas reikia kuo skubiau išvalyti, nes palaikius ilgiau gali sumažėti jų daigumas. Sausos, ne didesnio kaip 13 % drėgnio, dobilų sėklos sandėliuose laikosi gerai.

Kita

Dobilų žydėjimo pradžioje į pasėlį atvežama bitės. Kai 1 m2 yra 250-300 dobilų galvučių, pakanka 1 bičių šeimos, kai 500-600 galvučių – trijų, kai daugiau kaip 700 galvučių – penkių bičių šeimų.
Raudonieji dobilai (Trifolium pratense L.)

Etapas

Aprašymas

Nuotrauka

Dirvožemis

Gerai auga visose dirvose: sunkesnės ir lengvesnės mechaninės sudėties. Optimalus pH 6-7.

Sėjomaina

Geriausi priešsėliai – kaupiamieji augalai. Labai derlingose dirvose jie gali būti sėjami ir po žiemkenčių. Į tą patį lauką gali grįžti jau po 4-5 metų. Geriausi antsėliniai augalai yra miežiai, žieminiai rugiai ir kviečiai.

Tręšimas

Sėklinių dobilų pasėliams turėtų užtekti priešsėlio patręšimo.

Sėjos laikas

Sėjant su antsėliu, dobilų sėjos laikas priklauso nuo antsėlinių augalų sėjos. Iš pradžių pasėjamas antsėlis – miežiai, avižos, o po to – įsėjami dobilai. Avižų pasėlyje dobilai gali būti sėjami 2-3 savaitės po avižų sėjos. Sėjant į žiemkenčius, raudonuosius dobilus sėti reikia anksti pavasarį, vos tik pradžiūvus dirvoms arba nutirpus sniegui ant gruodo.

Sėklos norma

8-10 kg/ha daigių sėklų, sėjant 15 cm tarpueiliais, arba 6-8 kg/ha, sėjant be antsėlio plačiais 30 cm tarpueiliais. Labai svarbu įterpti negiliai –1-2 cm gyliu. Naudinga prieš sėją lauką suvoluoti.

Pasėlio priežiūra

Pasėjus su antsėliu ir jį nupjovus, labai svarbu kuo greičiau iš lauko išgabenti šiaudus, kad dobilai galėtų normaliai augti. Ankstyvųjų dobilų sėklą galima auginti iš pirmos ir antros žolės. Kai sėklų derlių numatoma imti iš antros žolės, svarbu nesuvėlinti pirmos žolės pjūties. Nupjauti pirmą žolę reikia iki birželio 1 d. arba anksčiau. Vėlyvųjų dobilų sėkla gaunama tik iš pirmos žolės.

Nuėmimas

Ankstyvieji raudonieji dobilai subręsta liepos antroje-rugpjūčio pirmoje pusėje, o vėlyvieji – rugpjūčio mėn. (drėgnais metais net rugsėjo pirmoje pusėje). Raudonuosius ankstyvuosius dobilus galima desikuoti, kai pasėlyje subrendusių ir pusiau brandžių galvučių yra 70-80 %, o vėlyvuosius – kai 80-90 %. Geriausia desikuoti 5-7 dienas prieš numatomą pjūtį. Ankstyvųjų dobilų pirmos žolės sėklų nuėmimo laikas būna praėjus 8-10 savaičių nuo žydėjimo pradžios (žydėjimo pradžia laikoma kai pražysta apie 10 % butonų), o vėlyvųjų dobilų – praėjus 6-10 savaičių. Desikavus pasėlius, juos reikia nuimti tiesiogiai kombainais. Iškultas dobilų sėklas reikia kuo skubiau išvalyti, nes palaikius ilgiau, sumažėja jų daigumas. Sausos, ne didesnio kaip 13 % drėgnio, dobilų sėklos sandėliuose laikosi gerai.

Kita

Dobilų žydėjimo pradžioje į pasėlį atvežamos bitės, geriausiai apdulkinimui tinka Kaukazo kalnų pilkosios ir jų bei vietinių bičių mišrūnės. Kai 1 m2 yra 250-300 dobilų galvučių, pakanka 1 bičių šeimos, kai 500-600 galvučių – trijų, kai daugiau kaip 700 galvučių – penkių bičių šeimų. Kai nuo dobilų lauko iki bityno didesnis nei 1 km atstumas, bites reikia į dobilus atvežti.
Rausvieji dobilai (Trifolium hybridum L.)

Etapas

Aprašymas

Nuotrauka

 

Dirvožemis

Rausvieji dobilai tinka auginti drėgnesnėse rūgštesnėse ir durpingose dirvose, kuriose raudonieji dobilai dera blogiau.

Sėjomaina

Geriausi priešsėliai – javai. Nors rausvuosius dobilus tikslinga auginti grynus, tačiau taip pat sėkmingai galima auginti su antsėliu. Tuomet dirva paruošiama antsėliniams augalams, o dobilai įsėjami papildomai. Į tą patį lauką jie gali grįžti jau po 2-3 metų.

Tręšimas

Geriausi antsėliniai augalai yra miežiai. P ir K jiems beriama pilna norma, tuo tarpu azoto trąšų reikėtų berti ne daugiau kaip 60 kg/ha v.m. Kai dirvose stinga boro ir molibdeno, labai naudinga patręšti šiomis trąšomis

Sėjos laikas

Sėjant su antsėliu, dobilų sėjos laikas priklauso nuo antsėlinių augalų sėjos. Iš pradžių pasėjamas antsėlis – miežiai, o po to įsėjami dobilai.

Sėklos norma

4-6 kg/ha daigių sėklų, sėjant 15 cm tarpueiliais. Labai svarbu įterpti negiliai – 0,5-1,5 cm gyliu. Naudinga prieš sėją lauką suvoluoti.

Pasėlio priežiūra

Pasėjus su antsėliu ir jį nupjovus, iš lauko išgabenti šiaudus, kad dobilai galėtų normaliai augti. Rausvųjų dobilų sėkla gaunama tik iš pirmos žolės. Prieš kenkėjus jie purškiami du kartus: esant dobilams 5-8 cm aukščio ir butonizacijos pradžioje.
Nuėmimas Rausvieji dobilai subręsta liepos pabaigoje-rugpjūčio pirmoje pusėje. Nustatyta, kad rausvųjų dobilų pagrindinę derliaus dalį duoda galvutės, kurios žydėjo birželyje ar liepos pirmoje pusėje. Viena iš priežasčių, dėl ko nesunoksta vėliau žydinčių galvučių sėkla – efektyvios šilumos stoka. Rausvuosius dobilus galima desikuoti, kai pasėlyje subrendusių ir pusiau brandžių galvučių yra 70-80 %. Desikavus pasėlius, juos reikia nuimti tiesiogiai kombainais. Iškultas dobilų sėklas reikia kuo skubiau išvalyti, nes palaikius ilgiau gali sumažėti jų daigumas. Sausos, ne didesnio kaip 13 % drėgnio, dobilų sėklos sandėliuose laikosi gerai.
Kita Kadangi rausvieji dobilai labiau byra už raudonuosius, todėl svarbu nesuvėlinti derliaus nuėmimo. Dobilų žydėjimo pradžioje į pasėlį atvežamos bitės, geriausiai apdulkinimui tinka Kaukazo kalnų pilkosios ir jų bei vietinių bičių mišrūnės. Kai 1 m2 yra 250-300 dobilų galvučių, pakanka 1 bičių šeimos, kai 500-600 galvučių – trijų, kai daugiau kaip 700 galvučių – penkių bičių šeimų. Kai nuo dobilų lauko iki bityno didesnis nei 1 km atstumas, bites reikia į dobilus atvežti.
Geltonieji lubinai (Lupinus luteus L.)

Etapas

Aprašymas

Nuotrauka

 

Dirvožemis

Didžiausius derlius išauginamas lengvose smėlio ir priesmėlio dirvose. Tuo tarpu ūkiuose, kur greta lengvų smėlio ir priesmėlio dirvų yra ir sunkesnių, lubinus sėklai geriau sėti lengvesniuose dirvožemiuose, kur gruntinis vanduo žemiau. Optimalus pH 5,0-6,0, bet ne didesnis nei 6,0.

Sėjomaina

Galima sėti po visų augalų – priešsėliui jie nereiklūs. Tačiau ekonomiškai naudinga juos sėti po žieminių rugių ir vasarinių varpinių javų. Atsėliuoti negalima, nes tada puola įvairios ligos, ypač fuzariozė. Į tą pačią vietą lubinai sėjami po 5-6 metų.

Tręšimas

Sukultūrintose įtręštose dirvose mineralinės trąšos dažnai yra mažai efektyvios. Bet norint gauti didesnius sėklų derlius, maisto medžiagų visiškai neturtinguose dirvožemiuose, galima įterpti P 40-60 ir K 40-60 v.m. kg/ha. Lubinai tiesioginio kalkinimo nemėgsta, todėl reikia vengti kalkinti tuos plotus, kur jie bus sėjami.

Sėjos laikas

Reikia pasėti anksti pavasarį balandžio viduryje, 15 cm tarpueiliais. Vėliau pasėti lubinai gali ir nesubręsti. Sėklas įterpti 3-4 cm gylyje.

Sėklos norma

1-1,2 mln./ha (apie 150-160 kg/ha) daigių sėklų. Labai svarbu lubinų sėklą išbeicuoti. Kita svarbi priemonė yra sėklų inokuliacija – užkrėtimas gumbelinėmis bakterijomis, (nitraginavimas).

Pasėlio priežiūra

Sudygę lubinai auga lėtai, juos stelbia piktžolės, todėl piktžolėms naikinti naudojami herbicidai. Purškiama prieš sėją arba 2-3 dienos po sėjos, o prieš dirvinę smilguolę ir paprastąjį varputį purškiama augalų vegetacijos metu.

Nuėmimas Subrendusios lubinų ankštys nesproginėja, todėl jų nuėmimas nėra sunkus. Derlius imamas kombainu (būgno sukimosi greitis sumažinamas iki 900 aps./min, ventiliatoriaus apsukų skaičius 700 aps./min, tarpas taro būgno ir pobūgnio – 2,6-1,0 cm)), kai ne mažiau nei 80 % ankščių yra jau pilnai subrendusios. Esant palankioms oro sąlygoms, galima laukti visiško subrendimo. Kai pasėlis subręsta nevienodai, rekomenduojamas atrankinis derliaus  nuėmimo būdas.
Kita Lubinų sėklos yra stambios, baltymingos, todėl, nuėmus derlių, dažnai jas reikia džiovinti. Labai svarbu po iškūlimo lubinų sėklas tuoj pat išvalyti, neišvalius ir net sausos lubinų sėklos greit atidrėksta. Sandėliuose gerai laikosi, kai sėklų drėgnis neviršija 14 %.
Siauralapiai lubinai (Lupinus angustifolius L.)

Etapas

Aprašymas

Nuotrauka

 

Dirvožemis

Augalas tinkamas auginti nederlingose dirvose. Didžiausius derlius išaugina lengvuose priesmėlio dirvožemiuose. Jiems galima skirti ir derlingesnius laukus, nes vegetacijos periodas trumpesnis ir nėra pavojaus, kad jie gali nesubręsti. Netinka dirvos kur gruntinis vanduo aukštai. Optimalus pH 5,0-6,0, bet ne didesnis nei 6,0.

Sėjomaina

Gali būti auginami javams skirtame lauke arba sideraliniams augalams auginti numatytame plote. Atsėliuoti negalima, nes tada puola įvairios ligos, ypač antraknozė, fuzariozė. Į tą pačią vietą lubinai sėjami po 4-5 metų.

Tręšimas

Mineralinėmis trąšomis paprastai netręšiami. Jų šaknys tvirtos ir sugeba paimti maisto medžiagas iš gilesnių sluoksnių ir kitiems augalams sunkiai prieinamų junginių. Organinėmis trąšomis rekomenduojama tręšti lubinų priešsėlį.

Sėjos laikas

Reikia pasėti galimai anksčiau, iki balandžio pabaigos, 15 cm tarpueiliais. Sėklas įterpti 2-4 cm gylyje. Po sėjos rekomenduojama privoluoti.

Sėklos norma

Apie 150 kg/ha daigių sėklų. Auginant derlingesnėse dirvose, sėklos normą galima padidinti iki 180 kg/ha. Labai svarbu lubinų sėklą išbeicuoti. Kita svarbi priemonė yra sėklų inokuliacija – užkrėtimas gumbelinėmis bakterijomis (sėklų nitraginavimas).

Pasėlio priežiūra

Sudygę lubinai auga lėtai, todėl juos stelbia piktžolės, kurioms naikinti naudojami herbicidai. Purškiama prieš sėją arba 2-3 dienos po sėjos, o prieš dirvinę smilguolę ir paprastąjį varputį purškiama augalų vegetacijos metu.

Nuėmimas Sausu ir karštu oru derliaus nuėmimo problemų nėra. Svarbu nesuvėlinti jų sėklų derliaus nuėmimo, nes subrendusios ankštys lengvai atsidaro ir sėklos išbyra. Pradėjus pirmosioms ankštims sproginėti, reikia nedelsiant nuimti derlių kombainu.
Kita Lubinų sėklos yra stambios, baltymingos, todėl, nuėmus derlių, dažnai jas reikia džiovinti. Labai svarbu po iškūlimo lubinų sėklas tuoj pat išvalyti, neišvalius ir sausos lubinų sėklos greit atidrėksta. Gerai sandėliuose laikosi, kai sėklų drėgnis neviršija 14 %.
Paprastieji gargždeniai (Lotus corniculatus L.)

Etapas

Aprašymas

Nuotrauka

 

Dirvožemis

Gerai auga tiek sunkiuose molio, priemolio, tiek lengvuose priesmėlio ar net smėlio dirvožemiuose. Pakelia rūgštesnius dirvožemius, atsparus užliejimui. Gerai auga ir nerūgščiuose dirvožemiuose. Blogiau auga rūgščiuose ir šlapiuose dirvožemiuose. Optimalus pH 6,2-6,5, bet gali augti ir prie pH 4,5-7,0.

Sėjomaina

Vienoje vietoje gali augti ir derėti keletą metų. Sėklų derlių imti dvejus metus. Galima sėjomaina: vasarojus + gargždenio įsėlis – I metų gargždenis – II metų gargždenis – žieminiai – vasarojus – kaupiamieji.

Tręšimas

Prieš sėją P 50-60, K 60-70 v.m. kg/ha, pakoreguojant pagal dirvožemio turtingumą. Kiekvieną pavasarį P 50-60, K 60-70 v.m. kg/ha.

Sėjos laikas

Sėjant su antsėliu – kuo anksčiau, kad užtektų drėgmės sudygimui. Sėjant be antsėlio, galima ir kiek vėliau, bet nevėliau birželio vidurio.

Sėklos norma

12-15 kg/ha, sėjant pakrikai gryną gargždenį. Sėkla įterpiama 1-1,5 cm gyliu. Rekomenduojama sėklininkystei gargždenį sėti be antsėlio.

Pasėlio priežiūra

Atsparus žiemos šalčiams ir pavasario šalnoms. Jei pasėta su antsėliu, svarbu kuo greičiau nuimti antsėlį, kad gargždenis galėtų normaliai vystytis ir augti. Atsparus sausrai, šalčiui, vidutinėms šalnoms. 

Nuėmimas Sėklai derlius pjaunamas antraisiais augimo metais iš pirmos žolės dažniausiai pirmoje rugpjūčio pusėje. Imama kombainu kai paruduoja 60-70 % ankštelių. Delsti negalima, nes anksčiau subrendusios ankštelės lengvai atsidaro ir sėklos išbyra. Iškultas sėklas valyti, džiovinti iki standartinio 13 % drėgnio. Jei sėklos subręsta sėjos metais, sėklų imti nerekomenduojama, žydintį gargždenį rekomenduojama nupjauti pašarui.
Kita Paprastasis gargždenis yra atsparus nematodoms. Gargždeniui drėgmės reikia daug, bet pakelia ir sausras, trumpalaikį užliejimą. Pavasarį anksti atželia. Pasėlis gali išsilaikyti 10 ir daugiau metų, bet sėklą rekomenduojama imti 2 metus, o labai geromis sąlygomis – 5 metus.

Rytiniai ožiarūčiai (Galega orientalis L.)

Etapas

Aprašymas

Nuotrauka

 

Dirvožemis

Tinkamiausi yra priesmėliai ir lengvi priemoliai. Tinka ir kitos dirvos, svarbu, kad jos nebūtų užmirkusios. Ypač gerai, kai podirvis yra laidus vandeniui. Galima auginti ir numelioruotuose dirvožemiuose. Dirvos reakcija turi būti artima neutraliai, pH 6-7.

Sėjomaina

Geriausi priešsėliai – javai ir įvairūs pašariniai mišiniai (jei sėjami be antsėlio). Ožiarūčius galima įsėti į miežių-žirnių mišinį, kuris anksti nuimamas žaliajai masei. Tinkamai prižiūrimas ožiarūčio pasėlis gali derėti daug metų: ilgalaikėje sėjomainoje – 8-10 metų, trumpalaikėje – 2-4 metus.

Tręšimas

Vidutiniškai P 90-110, K 120-180 v.m. kg/ha, pakoreguojant pagal dirvožemio turtingumą, įterpiama prieš sėją. Azotu tręšti nereikia. Norint gauti didesnį sėklų derlių reikia tręšti kompleksinėmis trąšomis, turinčiomis mikroelementų.

Sėjos laikas

Anksti, kai tik galima įeiti į dirvą (balandžio viduryje- gegužės pradžioje). Galima sėti  kartu su ankstyvuoju vasarojumi. Sėjant vėliau (gegužės pabaiga-birželio pradžia), jie silpnai vystosi, lėčiau auga, blogai žiemoja, gali net ir neperžiemoti. Kad sėkla sudygtų, temperatūra turi būti ne žemesnė kaip +5°C. Ožiarūčiai pakelia -3-5°C pavasarines  ir -7°C rudenines šalnas.

Sėklos norma

Optimali 15 kg/ha, sėjant 24 cm tarpueiliais. Sėklos įterpiamos 2 cm gyliu sunkesnėse ir vidutinio sunkumo dirvose, o lengvose – 3 cm gyliu. Ožiarūčiai sudygsta per 10-15 dienų.

Pasėlio priežiūra

Svarbu pasėti į ką tik paruoštą dirvą. Ilgiau pastovėjusi ji perdžiūsta, o palijus tenka vėl ruošti iš naujo. Reikia voluoti ir prieš sėją ir po sėjos, tada sėklos sudygsta vienodai. Ožiarūčiai jautrūs piktžolėms sėjos metais. Tada herbicidai ypač efektyvūs. Naudoti galima atskirai arba kartu bentazoną ir MCPA. Prieš kenkėjus rekomenduojama purkšti peritroidų grupės insekticidais. Pieš ligas naudoti imidazolų grupės fungicidus.

Nuėmimas Sėklos pradeda bręsti praėjus 30-40 dienų po žydėjimo. Ožiarūčius sėklai reikia pjauti kai paruduoja 80 % ankštelių. Ankštelės savaime neatsidaro ir sėklos neišbyra. Didžiausias sėklų derlius yra gaunamas sėklą imant iš pirmos žolės. Norint sėklas imti iš antros žolės, reikia pirmąją žolę pjauti pašarui ožiarūčio stiebo augimo tarpsniu. Suvėlinus pirmą pjūtį, sėklų derlius antroje pjūtyje žymiai sumažėja. Galima prikulti iki 600 kg/ha sėklų. Geriausia sėklas imti tiesioginiu kombainavimu ir taikant desikavimą. Kombainų reguliavimas panašus kaip ir rapsams.
Kita Ožiarūčių sėklos stambesnės negu liucernos ar dobilų. Sėklas prieš sėją būtina apvelti gumbelinių bakterijų preparatu – nitraginu. Kad augalai gerai peržiemotų, sėjos metais ožiarūčių vegetacijos periodas turi tęstis 100-120 dienų. Žalią masę, kad augalai gerai peržiemotų, reikia nupjauti spalio mėn., paliekant 10-15 cm aukščio ražienas. Ožiarūčiai pasižymi ir kaip medingi, labai nektaringi augalai. Bičių šeima gali per dieną surinkti po 2 kg medaus.
Baltažiedžiai barkūnai (Melilotus albus Medic.)

Etapas

Aprašymas

Nuotrauka

Dirvožemis

Gerai auga tiek sunkiuose, tiek lengvuose, nerūgščiuose, netgi kalkinguose, nešlapiuose dirvožemiuose. Nemėgsta šlapių, su aukštu gruntinio vandens lygiu dirvožemių. Optimalus pH 7,0-8,0.

Sėjomaina

Baltažiedis barkūnas yra puikus priešsėlis visiems augalams. Sėjant su atsėliu, sėjama į vasarojų, sėjant be atsėlio, patariama auginti nepiktžolėtose dirvose.

Tręšimas

Barkūnai patręšiami tręšiant antsėlį. Antrais metais pavasarį patartina patręšti mineralinėmis trąšomis (P 45-60 ir K 60-90  kg/ha, tuo tarpu azoto trąšų reikėtų berti ne daugiau kaip 30 kg/ha v.m). Kai dirvose stinga boro ir molibdeno, labai naudinga patręšti šiomis trąšomis.

Sėjos laikas

Kuo anksčiau, kol dirva pakankamai drėgna sėklų sudygimui. Sėklos sudygsta esant 2-5° C šilumos.

Sėklos norma

20–30 kg/ha. Auginant kaip įsėlį, sėklos normą reikia padidinti iki 30 kg/ha. Kadangi barkūno sėkla kietalukštė, prieš sėją ją reikia skarifikuoti (pertrinti) perleidžiant per dobilų trintuvę. Geram derliui gauti barkūno sėklą patariama apvelti nitraginu (šaknų gumbelinės, azotą fiksuojančios bakterijos), ypač tuose laukuose, kur barkūnas niekada neaugo. Sėklą įterpti ne giliau kaip 2–3 cm gyliu. Drėgnesniais metais arba drėgnesnėje dirvoje barkūnai sėjami antsėliui sudygus, kitais atvejais – antsėliui dygstant.

Pasėlio priežiūra

Sėjant su antsėliu, geriausia juos sėti skersai antsėlio eilių, pasėjus nuakėti. Antsėlį reikia nupjauti anksti ir ne per žemai. Antrais metais barkūnai pradeda vegetuoti, greitai auga ir pradeda žydėti apie birželio vidurį. Pakelia sausras. Pasėjus su antsėliu ir jį nupjovus, labai svarbu kuo greičiau iš lauko išgabenti šiaudus, kad barkūnai galėtų normaliai augti. Jei nuėmus antsėlį lietingais metais barkūnas užauga didelis, jį reiktų nušienauti (iki rugsėjo pradžios), paliekant aukštas 12-15 cm ražienas, kad gerai atželtų.

Nuėmimas

Sėklos bręsta nevienodai. Pirmiausia subręsta sėklos žiedyno apačioje, byra. Derlius imamams subrendus sėkloms, kai trečdalis sėklų parunda arba pajuosta iki pusės kekės (rugpjūčio viduryje, rugsėjo pradžioje). Iš hektaro galima prikulti apie 1 toną sėklų.

Kita

Iš viename hektare augančio baltažiedžio barkūno bitės surenka iki 500–680 kg nektaro. Medus būna skaidrus, kartais gelsvas, vanilę primenančio kvapo. Barkūno vienam hektarui apdulkinti reikia 2-3 bičių šeimų.
Sėklai skirtus barkūno plotus geriausiai auginti ne sėjomainos laukuose, kadangi jo pabiros gali tapti piktžolėmis.

Ruginiai vikiai (Vicia villosa Roth.)

Etapas

Aprašymas

Nuotrauka

 

Dirvožemis

Ruginiai vikiai mažiau reiklūs dirvai nei vasariniai sėjamieji vikiai. Gerai auga lengvesnėse sausesnėse dirvose (kaip ir rugiai). Ruginiams vikiams tinka tokios pat dirvos kaip ir rugiams. Blogai auga sunkiuose molio dirvožemiuose. Geriau jiems tinka kalkingi dirvožemiai, bet gali augti ir rūgščiuose, nors auga prasčiau.

Sėjomaina

Geriausi priešsėliai – vasariniai ir žieminiai javai. Ruginiai vikiai sėklininkystei sėjami tik su žieminiais rugiais. Žieminiai vikiai turi didelę reikšmę kaip geras priešsėlis daugeliui augalų. Po žieminių vikių derliaus nuėmimo dirvoje lieka daugiau kaip 3,5 tonos šaknų ir ražienų sausųjų organinių medžiagų. Po ruginių vikių, auginamų sėklai, sėjami tokie pat augalai, kaip ir po rugių. Ruginių vikių-rugių mišinys yra geras priešsėlis kitiems augalams.

Tręšimas

Patręšus P ir K trąšomis, ruginiai vikiai būna atsparesni žiemos šalčiams. PK normos parenkamos pagal dirvožemio turtingumą kaip rugiams, dar geriau sėti po gerai įtręštų priešsėlių. Vikių sėklinių sklypų azotu tręšti nereikia.

Sėjos laikas

Ruginių vikių ir rugių mišinį sėti rugpjūčio pabaigoje (apie 08.25), pasėti iki rugsėjo vidurio. Tačiau patariama pirma pasėti ruginius vikius (rugpjūčio pradžioje), o po 2-3 savaičių, vikiams jau paaugus, sėti rugius, tada rugiai nenustelbs ruginių vikių, kurie iš pradžių auga lėtai. Žieminiai vikiai iki žiemos šalčių turi suspėti gerai įsišaknyti ir išauginti pakankamą antžeminę masę, nes silpni augalai būna jautresni nepalankioms žiemojimo sąlygoms, o ypač didesniems temperatūrų svyravimams.

Sėklos norma

Gryni ruginiai vikiai sėkloms neauginami. Vidutinio sunkumo dirvožemiuose – 60-80 kg/ha ruginių vikių ir 120-140 kg/ha rugių, Lengvesniuose dirvožemiuose rekomenduojama sėti 45-80 kg/ha ruginių vikių ir 120-140 kg/ha rugių. Sėjos gylis toks pat kaip rugių: sunkesnėse dirvose – 2-3 cm, lengvose – 3-4 cm. Ruginių vikių sėklos smulkios, juodos ar tamsiai rudos, 1000 sėklų masė – apie 25-30 g.

Pasėlio priežiūra

Ruginiams vikiams labiau tinka sniegingos žiemos. Remiantis praktika, 2013-2017 m. esant permainingoms žiemoms Lietuvoje, ruginiai vikiai neiššalo. Pasėlio priežiūra tokia pat kaip žieminių rugių.

Nuėmimas Auginant vikius sėkliai, reikia žiūrėti vikių subrendimo – reikia imti derlių, kai parunda 70-80 % vikių ankščių. Derlius imamas tiesioginiu kombainavimu rugpjūčio mėnesį, derlingesnėse dirvose – rugsėjo mėnesį. Jų nuėmimas nesudėtingas, nes prinokę ankštys neatsidaro.
Kita Ruginiai vikiai lengvesnėse žemėse geriau žiemoja bei auga, daugiau sukaupia azoto, todėl gerai dera su rugiais, kurie kartu auginti bus geros maistinės kokybės. Ruginiai vikiai yra medingi, gamina daug nektaro.
Vengriniai vikiai (Vicia pannonica Crantz.)

Etapas

Aprašymas

Nuotrauka

 

Dirvožemis

Vengriniai vikiai mažiau reiklūs dirvai nei vasariniai sėjamieji vikiai. Gerai auga lengvesnėse sausesnėse dirvose (kaip ir rugiai). Blogai auga sunkiuose molio dirvožemiuose. Geriau jiems tinka kalkingi dirvožemiai, bet gali augti  ir rūgščiuose, nors auga prasčiau.

Sėjomaina

Geriausi priešsėliai – vasariniai ir žieminiai javai. Vengriniai vikiai sėklininkystei sėjami su žieminiais rugiais, nes gerai dera jų augimo sąlygos, ir gaunamas geros kokybės rugių derlius. Vengriniai vikiai turi didelę reikšmę kaip geras priešsėlis daugeliui augalų. Po vengrinių vikių derliaus nuėmimo dirvoje lieka daugiau kaip 3,5 tonos šaknų ir ražienų sausųjų organinių medžiagų, tai ypač pagerina dirvą po jų sėjamiems augalams. Po vengrinių vikių, auginamų sėklai ir sėtų su rugiais, galima sėti ir vasarinius kviečius ir kitus augalus, tinkančius sėti po rugių. Vengrinių vikių-rugių mišinys yra geras priešsėlis kitiems augalams, nes praturtina dirvožemį, mažina piktžolių kiekį.

Tręšimas

Patręšus P ir K trąšomis, ruginiai vikiai būna atsparesni žiemos šalčiams. PK normos parenkamos pagal dirvožemio turtingumą kaip rugiams, dar geriau sėti po gerai įtręštų priešsėlių. Vikių sėklinių sklypų azotu tręšti nereikia.

Sėjos laikas

Vengrinių vikių ir rugių mišinį sėti rugpjūčio pabaigoje (apie 08.25), pasėti iki rugsėjo vidurio. Tačiau patariama pirma pasėti vengrinius vikius (rugpjūčio pradžioje), o po 2-3 savaičių, vikiams jau paaugus, sėti rugius, tada rugiai nenustelbs vengrinių vikių. Žieminiai vikiai iki žiemos šalčių turi suspėti gerai įsišaknyti ir išauginti pakankamą antžeminę masę, nes silpni augalai būna jautresni nepalankioms žiemojimo sąlygoms, o ypač didesniems temperatūrų svyravimams.

Sėklos norma

50-60 kg/ha. Esant pakankamai drėgmės, siūloma sėti 200 kg ha mišinio (70 kg/ha vikių ir 120-140 kg/ha rugių).  Sėjant su rapsu, sėjama 30-40 kg/ha vikių ir 8-10 kg/ha rapso. Sėjos gylis sunkesnėse dirvose – 3-4 cm. Optimalus sėjos gylis 5-6 cm. Sausose smėlėtose dirvose sėklos įterpiamos 6-8 cm gyliu. 1000 sėklų masė – apie 38-45 g.

Pasėlio priežiūra

Vengrinių vikių auginimui labiau tinka sniegingos žiemos. Vengrinių vikių žalioji masė stelbia piktžoles, užtikrina tolygų rugių augimą iki derliaus nuėmimo.

Nuėmimas Auginant vikius sėkliai, reikia žiūrėti vikių subrendimo – reikia imti derlių, kai parunda 70-80 % vikių ankščių. Derlius imamas tiesioginiu kombainavimu rugpjūčio mėnesį, derlingesnėse dirvose – rugsėjo mėnesį. Jų nuėmimas nesudėtingas, nes prinokę ankštys neatsidaro.
Kita Vengriniai vikiai lengvesnėse žemėse geriau žiemoja bei auga, daugiau sukaupia azoto, todėl gerai dera su rugiais, kurie kartu auginti bus geros maistinės kokybės. Vengriniai vikiai labiau atsparūs sausroms ir ankstyvesni nei ruginiai vikiai.
Sėjamieji vikiai (Vicia sativa L.)

Etapas

Aprašymas

Nuotrauka

 

Dirvožemis

Šis augalas dirvožemiui nereiklus, gali augti ten, kur neauga žirniai ir miežiai. Jiems tinka visokios dirvos, aišku geriau lengvos (kad pavasarį galėtume anksti pasėti), vidutiniai priemoliai, svarbu juos sėti nerūgščiuose dirvožemiuose. Optimalus pH 6-6,5.

Sėjomaina

Vikiai pakenčia pavėsį, todėl tinka auginti su avižomis ir net pupomis. Gryni vikiai sėkloms neauginami. Nerekomenduojama auginti piktžolėtuose laukuose, po kitų pupinių. Mėšlu tręšti priešsėliai sėkliniams vikiams auginti netinka. Vikiai į tą patį lauką gali grįžti po 5 metų. Sėjamieji vikiai yra drėgno ir vėsaus klimato augalai, kurie dirvoje pagausina azoto (iki 30-40 kg/ha), todėl yra geras priešsėlis visiems augalams.
Tręšimas    Vidutiniškai P 60-80, K 60-80  v.m. kg/ha, pakoreguojant pagal dirvožemio turtingumą, įterpiama prieš sėją. Vikių sėklinių sklypų azotu tręšti nereikia. Geriausia, kai vikiai sėjami trečiais metais po lauko tręšimo organinėmis trąšomis.

Tręšimas

Vidutiniškai P 60-80, K 60-80  v.m. kg/ha, pakoreguojant pagal dirvožemio turtingumą, įterpiama prieš sėją. Vikių sėklinių sklypų azotu tręšti nereikia. Geriausia, kai vikiai sėjami trečiais metais po lauko tręšimo organinėmis trąšomis.

Sėjos laikas

Vikiai sėjami anksti, vėlinant sėją, mažėja derlius. Sėti kai tik galima įeiti į pradžiūvusią dirvą (balandžio pabaigoje). Šaltais pavasariais palaukti, kol dirvožemis įšyla iki 3-4 Cº šilumos. Sėklos pradeda dygti esant 2-3 Cº, daigai pakelia -4-6 Cº šalnas. Sėjant vikius vėliau, turi būti pakankamai drėgmės vikiams sudygti. Kai sėjamas mišinys (dažniausiai), sėklą į sėjamąsias pilame dažniau, nes vikių sėklos subyra į dugną ir išbyra pirmiau nei avižos. Pavėlinus sėją 30 d., palyginimuose gauta 2,4 karto mažesnis derlingumas.

Sėklos norma

Rekomenduojamas vikių-avižų santykis mišinyje – 1:3. Sėklų norma hektarui būtų 200 kg: 50 kg vikių ir 150 kg avižų. Didinant vikių sėklos kiekį, vikių priauginsime daugiau, bet toks pasėlis bus labiau išgulęs. Prastesnėse žemėse ir tręšiant vidutiniškai (arba netręšiant), galimas sėklų santykis apie 1:1, tada sėjame 90-100 kg vikių ir 75-120 kg avižų. Dažniausiai praktikoje naudojama 65-75 kg/ha vikių ir 155-205 kg/ha avižų, 30 kg/ha vikių ir 260 kg/ha pupų. Lengvesniuose dirvožemiuose vikių sėklos norma mažinama. Labai svarbus reikalavimas – vienodo sėjos gylio išlaikymas visame pasėlyje. Sėjos gylis 4-5 cm.

Pasėlio priežiūra

Pasėjus reikėtų privoluoti ir nurinkti akmenis, nes pjauti teks labai žemai. Piktžoles naikinti herbicidais tik iki pasėlio sudygimo.

Nuėmimas Derlius imamas tiesioginiu kombainavimu rugpjūčio mėnesį, lietingą rudenį – rugsėjo mėnesį, parudavus 70-80 % vikių ankščių. Pasėlį galima defoliuoti. Kitas būdas – pjauti į pradalges, tada renkama ir iškuliama. Nuimant antru būdu, sutrumpėja laiko tarpas  derliui surinkti, nes prinokusios vikių ankštis plyšta. Kad neskaldyti nuimamų vikių sėklų, svarbus būgno ir pobūgnio reguliavimas, kuris gali būti 8-18 mm, priklausomai  nuo kuliamo pasėlio drėgmės. Nuimtą derlių tenka džiovinti. Svarbu sėklų neperkaitinti, kad nesumažėtų daigumas. Džiovyklose paduodamo oro temperatūra turi būti ne aukštesnė nei 32-35 °C.
Kita Dažniausia vasariniai sėjamieji vikiai auginami su avižomis, bet gali būti auginami ir mišinyje su pupomis.
Sėjamieji žirniai (Pisum sativum L.)

Etapas

Aprašymas

Nuotrauka

 

Dirvožemis

Tinkamiausi vidutinio sunkumo priemoliai. Gali augti karbonatinguose priesmėliuose. Netinka labai drėgni, supuolę, molingi, rūgštūs dirvožemiai. Lengvuose smėlio bei priesmėlio dirvožemiuose geriau dera pašariniai žirniai. Optimalus pH 6,0-7,4.

Sėjomaina

Geriausi priešsėliai – žiemkenčiai, vasarinai javai. Nerekomenduojama auginti po kitų pupinių, piktžolėtuose laukuose. Rotacija – 5-6 metai. Žirniai geri priešsėliai žiemkenčiams, žieminiams rapsams.

Tręšimas

Vidutiniškai P 60-80, K 60-90 ir S 20-30 v.m. kg/ha, pakoreguojant pagal dirvožemio turtingumą, įterpiama prieš sėją. Azotu tręšiama 20-30 kg/ha v.m. prieš sėją. Geriausia kai žirniai sėjami trečiais metais po tręšimo organinėmis trąšomis.

Sėjos laikas

Anksti, kai tik galima įeiti į dirvą (balandžio viduryje). Žirniai pradeda dygti prie 1-2 °C, sudygę pakelia trumpalaikes iki –7-8 °C šalnas.

Sėklos norma

Optimali 1,2-1,25 mln./ha daigių sėklų (230-250 kg/ha, priklausomai nuo sėklos stambumo). Lengvuose dirvožemiuose sėjama 6-7 cm gylyje, sunkesniuose – 4-5 cm gyliu, 15 cm tarpueiliais.

Pasėlio priežiūra

Pasėjus sausoje dirvoje, rekomenduojama privoluoti. Galimas pasėlio volavimas žirniams esant 8-12 cm aukščio, taip sustiprinant pasėlio atsparumą išgulimui. Piktžolės naikinamos herbicidais ar akėjimu (1-2 kartus). Pirmą kartą akėjama 4-5 d. po sėjos, antrą – augalams turint 2-5 lapelius. Akėjama įstrižai eilučių lengvomis akėčiomis. Su gumbeliniais straubliukais (sitonais) (daigų tarpsniu), žirniniais vaisėdžiais, tripsais, žirniniais grūdinukais ir žirniniais amarais (žydėjimo tarpsniu, purškiama vakare, kad nepakenkti bitėms)) kovojama insekticidais. Netolygiai subrendusis žirnius rekomenduojama defoliuoti.

Nuėmimas Derlius imamams kombainu kai paruduoja 80-90 % ankščių (dažnai liepos pabaigoje). Svarbu įvertinti apatinių žirnių ankščių prinokimą. Sėklinių žirnių standartinis drėgnis 15 %.
Pupos (Vicia faba L.)

Etapas

Aprašymas

Nuotrauka

 

Dirvožemis

Tinkamiausi gerai įtręšti priemoliai. Gali augti puriuose priesmėliuose ir moliuose, jei netrūksta drėgmės. Netinka labai drėgni, rūgštūs, piktžolėti dirvožemiai. Optimalus pH 6,4-7,0.

Sėjomaina

Geriausi priešsėliai – žiemkenčiai, vasarojus, kaupiamieji augalai.  Nerekomenduojama auginti po kitų pupinių, kalvose, varputėtuose laukuose. Rotacija – 5-6 metai. Pupos – geras priešsėlis žieminiams kviečiams, vasariniams javams.

Tręšimas

Vidutiniškai P 50-60, K 80-120 v.m. kg/ha, pakoreguojant pagal dirvožemio turtingumą. Azotu tręšti N 20-30 v.m. kg/ha prieš sėją. Rekomenduotinos boro ir molibdeno mikrotrąšos.

Sėjos laikas

Anksti, kai tik galima įeiti į dirvą (balandžio viduryje). Ankstyvos sėjos terminas paprastai yra kovo mėn. Pupos pradeda dygti maždaug +5°C temperatūroje ir sudygsta per 10-13 dienų. Pakelia šalnas iki -5°C, todėl sėklinius pasėlius sėti galimai anksčiau.

Sėklos norma

Optimali 0,45-0,5 mln./ha daigių sėklų (210-250 kg/ha, priklausomai nuo sėklos stambumo). Rekomenduojama viename m² išberti 30-45 sėklas. Lengvuose dirvožemiuose sėjama 7-10 cm gylyje, vidutinio sunkumo – 6-8  cm, sunkesnėse dirvose – 5-6 cm, 15 cm tarpueiliais.

Pasėlio priežiūra

Pasėjus sausoje dirvoje, reikėtų privoluoti sunkiais rumbuotais volais. Piktžolės naikinamos herbicidais. Su gumbeliniais straubliukais (daigų tarpsniu) ir pupiniais amarais (žydėjimo tarpsniu, purškiama vakare, kad nepakenkti bitėms) kovojama insekticidais.

Nuėmimas Derlius imamams kai 75-90 % ankščių paruduoja (dažnai antroje rugpjūčio pusėje), o sėklų drėgnumas būna ne didesnis kaip 28-34 %. Esant būtinumui, pupas desikuoti reglonu, kai 2-3 apatinės ankščių kekės pajuosta. Kombainų pobūgniai išretinti, padidinti tarpai tarp būgno ir pobūgnio, apsisukimai sumažinti iki 450-600 aps./min. Jei nuimtų pupų drėgnis didesnis, per 3-5 val. būtina išdžiovinti iki standartinio 16 % drėgnio. Džiovyklose paduodamo oro temperatūra ne aukštesnė nei 32-35 °C. Jeigu pupų sėklų drėgnis neviršija 16-20 %, jas galima išdžiovinti aktyviąja ventiliacija, drėgnesnes būtina džiovinti džiovyklose.
Kita Sėklos turi būti išdžiovintos iki 14-15 % drėgnumo, tada jos gerai laikosi ir būna daigios keletą metų.