- Titulinis
- Sėklininkystė
- Ekologinė sėklininkystė: javai ir pašariniai augalai
Ekologinė sėklininkystė: javai ir pašariniai augalai
Sėjamosios avižos (Avena sativa L.) eko
|
Etapas |
Aprašymas |
|---|---|
|
Nuotrauka |
|
|
Dirvožemis |
Puikiai dera ir lengvuose priemoliuose, ir lengvuose smėliuose bei priesmėliuose. Labiau nei kiti javai pakenčia rūgščias dirvas. Durpiniuose dirvožemiuose reikia ir mikroelementų. Vengiama sėti į sunkesnius molius. Optimalus pH 5,5-7,0. |
|
Sėjomaina |
Priešsėliui nereiklios. Geriausi priešsėliai – mėšlu tręšti, kukurūzai, bulvės ar cukriniai runkeliai, daugiametės žolės, ankštiniai augalai. Dažniausiai auginamos po žieminių rugių. Gali būti auginamos po miežių. Lengvuose dirvožemiuose gerai auga po sėklinių lubinų. Neatsėliuoti. Rotacija – bent 5 metai. |
|
Tręšimas |
Sėti po gerai patręštų priešsėlių. Tręšti pagal poreikį sertifikuotomis ekologiškomis trąšomis. |
|
Sėjos laikas |
Kuo anksčiau (kai tik galima įeiti) į drėgną dirvą, bent iki balandžio 20-25 dienos. Sudygusios avižos pakelia šalnas iki –3-4 °C. Sėklos pradeda dygti esant 2-3 °C temperatūrai. |
|
Sėklos norma |
200-230 kg/ha. Sėjama 3-4 cm gylyje sunkesniuose dirvožemiuose, 4-5 cm – lengvesniuose. |
|
Pasėlio priežiūra |
Po sėjos voluoti žiediniu volu. Priesmėlio ir vidutinio sunkumo dirvoje avižų pasėlius galima akėti prieš sudygimą, maždaug 5-6 dienos po sėjos. Sudygusias avižas akėti vengiama. |
|
Nuėmimas |
Avižos kombainu pjaunamos kai daugumos augalų šluotelių viršūnėse pusė grūdų yra kietosios brandos. Kombaino būgno sukimosi greitis 800 aps./min, tarpas tarp būgno ir pobūgnio 22-18-6 mm, ventiliatoriaus sukimosi greitis 60 aps./min. Sėklos džiovinamos iki standartinio 14 % drėgnio. |
|
Kita |
Suvėlinus sėją, avižas labiau puola vainikuotosios rūdys, sumažėja derlius. |
Plikosios avižos (Avena nuda L.) eko
|
Etapas |
Aprašymas |
|---|---|
|
Nuotrauka |
|
|
Dirvožemis |
Puikiai dera ir lengvuose priemoliuose, ir lengvuose smėliuose bei priesmėliuose. Labiau nei kiti javai pakenčia rūgščias dirvas (pH 4,0-5,0). Durpiniuose dirvožemiuose auginant reikia ir mikroelementų. Vengiama sėti į sunkesnius molius. Optimalus pH 5,5-7,0. |
|
Sėjomaina |
Priešsėliui nereiklios. Geriausi priešsėliai – mėšlu tręšti kukurūzai ar bulvės, daugiametės žolės, ankštiniai augalai. Dažniausiai auginamos po žieminių rugių. Gali būti auginamos po miežių. Lengvuose dirvožemiuose gerai auga po sėklinių lubinų. Neatsėliuoti. Rotacija – bent 5 metai. |
|
Tręšimas |
Tręšti pagal poreikį sertifikuotomis ekologiškomis trąšomis. Jei geri priešsėliai, tręšimas netaikomas. |
|
Sėjos laikas |
Kuo anksčiau (kai tik galima įeiti) į drėgną dirvą, bent iki balandžio 20-25 dienos. Sudygusios avižos pakelia šalnas iki –3-4 °C. Sėklos pradeda dygti esant 2-3 °C temperatūrai. Dygimo metu reiklios drėgmei, dygsta ilgiau (per 10-15 dienų nuo sėjos). |
|
Sėklos norma |
5,0-6,0 mln./ha daigių sėklų (apie 170-190) kg/ha). Sėjama 3-4 cm gylyje sunkesniuose dirvožemiuose, 4-5 cm – lengvesniuose. |
|
Pasėlio priežiūra |
Po sėjos voluoti žiediniu volu. Priesmėlio ir vidutinio sunkumo dirvoje avižų pasėlius galima akėti prieš sudygimą, maždaug 5-6 dienos po sėjos. Sudygusias avižas akėti vengiama. |
|
Nuėmimas |
Plikųjų avižų grūdai bręsta netolygiai. Apatinėje šluotelės dalyje grūdai subręsta 10-12 dienų vėliau nei viršūnėje. Avižos kombainu pjaunamos kai daugumos augalų šluotelių viršūnėse pusė grūdų yra kietosios brandos. Kombaino būgno sukimosi greitis 800 aps./min, tarpas tarp būgno ir pobūgnio 22-18-6 mm, ventiliatoriaus sukimosi greitis 60 aps./min. Sėklos džiovinamos iki standartinio 14 % drėgnio. |
|
Kita |
Suvėlinus sėją (gegužės mėnesį), sėti neberekomenduojama, nes derlingumas sumažėja dvigubai, avižas labiau puola vainikuotosios rūdys, sumažėja derlius. Nesėti avižų į sunkiaisiais metalais užterštas dirvas, nes sėklos juos kaupia. Avižų augimui reikia daug vandens, tad jos jautrios sausrai. Plikagrūdžių avižų grūdų daigumas būna mažesnis – 75-90 %. |
Avižos netikšės (Avena strigosa L.) eko
|
Etapas |
Aprašymas |
|---|---|
|
Nuotrauka |
|
|
Dirvožemis |
Gerai auga smėlio ir priesmėlio dirvožemiuose, bet gali augti ir sunkiuose moliuose ar neturtinguose dirvožemiuose. Optimalus pH 5,5-7,0. |
|
Sėjomaina |
Parenkamos nepiktžolėtos dirvos. Priešsėliui nereiklios. Geriausi priešsėliai – mėšlu tręšti, kukurūzai, bulvės ar cukriniai runkeliai, daugiametės žolės, ankštiniai augalai. Dažniausiai auginamos po žieminių rugių. Gali būti auginamos po miežių. Lengvuose dirvožemiuose gerai auga po sėklinių lubinų. Neatsėliuoti. Rotacija – bent 5 metai. Nerekomenduojama po avižų netikšų sėti javus, nes avižos dėl alelopatinio veikimo, azoto sukaupimo (surišimo) iš dirvožemio ir irimo produktų (fititoksinių rūgščių) ir gali slopinti javų augimą. Sėjant po jų pupas, problemų neturėtų būti. |
|
Tręšimas |
Sėti po gerai patręštų priešsėlių. Tręšti pagal poreikį sertifikuotomis ekologiškomis trąšomis. |
|
Sėjos laikas |
Kuo anksčiau (kai tik galima įeiti) į drėgną dirvą, bent iki balandžio 20-25 dienos. Sudygusios avižos pakelia šalnas iki –3-4 °C. Sėklos pradeda dygti esant 2-3 °C temperatūrai. |
|
Sėklos norma |
45-60 kg/ha, auginant sėklai. Sėjama 3-4 cm gylyje sunkesniuose dirvožemiuose, 4-5 cm – lengvesniuose. |
|
Pasėlio priežiūra |
Po sėjos voluoti žiediniu volu. Priesmėlio ir vidutinio sunkumo dirvoje avižų pasėlius galima akėti prieš sudygimą, maždaug 5-6 dienos po sėjos. Sudygusias avižas akėti vengiama. |
|
Nuėmimas |
Sėklų derlius gali siekti iki 2,0 t/ha. Nuimama tiesiogiai kombainais. Jei sugulę, pjaunama į pradalges, ir išdžiūvus kuliama kombainu. Avižos kombainu pjaunamos kai daugumos augalų šluotelių viršūnėse pusė grūdų yra kietosios brandos. Kombaino būgno sukimosi greitis 800 aps./min, tarpas tarp būgno ir pobūgnio 22-18-6 mm, ventiliatoriaus sukimosi greitis 60 aps./min. Sėklos džiovinamos iki standartinio ne didesnio kaip 15,5 % drėgnio. |
|
Kita |
Toleruoja sausras. Nelabai pakenčia pavėsį. Avižos netikšės yra atsparios nematodoms, dėl savo alelopatinių savybių mažina piktžolių ir ligų sukėlėjų kiekį dirvoje. |
.jpg)
Sėjamieji rugiai (Secale cereale L.) eko
|
Etapas |
Aprašymas |
|---|---|
|
Nuotrauka |
|
|
Dirvožemis |
Tinkamiausi – priesmėliai bei lengvi priemoliai, puikiai dera ir lengvuose dirvožemiuose. Nerekomenduojama sėti durpžemiuose (gali iššusti), dirvožemiuose, kur gruntinis vanduo aukštai, sunkesniuose priemoliuose ir moliuose bei žvyrynuose. Gerai pakenčia rūgštesnę dirvą. Tinkamas pH 4,5-7,0. |
|
Sėjomaina |
Geriausi priešsėliai – dobilai, lubinai, žirniai, vikių-avižų mišiniai, vasariniai rapsai, daugiamečių ir vienmečių žolių mišiniai, sideraliniai augalai, ankstyvosios bulvės, juodas ar užimtas pūdymas. Sėklai auginamų rugių negalima sėti šalia žieminių kviečių ir kvietrugių. Sėjomainoje rūgštesniuose dirvožemiuose su rugiais tinka vasariniai rapsai, žirniai, vasariniai ir žieminiai vikiai, avižos, lubinai. Mažiau rūgščiuose dirvožemiuose tinka vasariniai miežiai, žirniai, žieminiai ir vasariniai rapsai. |
|
Tręšimas |
Auginant po žaliojo pūdymo – trąša būna sideracinių augalų įterpta biomasė, po kitų prieššėlių – mėšlas arba kompostas, po juodojo pūdymo, atsistačius dirvožemio našumui, netręšiama. Tręšimui pagal poreikį naudoti sertifikuotas ekologiškas trąšas. |
|
Sėjos laikas |
Rugsėjo mėnesio pirma pusė. |
|
Sėklos norma |
5,0-6,0 mln./ha (200-230 kg/ha). Sėjama 3,5-4 cm gylyje, siauraeile sėjamąja. |
|
Pasėlio priežiūra |
Piktžolės naikinamos akėjimu. Akėjama rudenį, kad nesutvirtėtų žiemojančių piktžolių šaknys, ir pavasarį, vegetacijai atsinaujinus, bent du kartus. Pirmu akėjimu sunaikinamos bedygstančios piktžolės, sunaikinamas pavasarinis pelėsis, pagerinama aeracija. Antrą kartą akėjama pilnai išsikrūmijus ar bamblėjimo metu. |
| Nuėmimas | Derlius nuimamas kombainu, kai rugių grūdai yra kietosios brandos. Sėkla džiovinama iki standartinio 14 % drėgnio. |
| Kita |
Žieminiai kvietrugiai (x Triticosecale Wittm.) eko
|
Etapas |
Aprašymas |
|---|---|
|
Nuotrauka |
|
|
Dirvožemis |
Tinkamiausi – nerūgštūs, derlingi, neužmirkstantys vidutinio sunkumo ir sunkūs priemoliai bei moliai. Optimalus pH 6,0-7,0. |
|
Sėjomaina |
Geriausi priešsėliai – dobilai ar kiti pupiniai augalai, daugiametės žolės, rapsai, vienametės pašarinės žolės, juodas ar užimtas pūdymas. Prireikus galima sėti po ankstyvųjų bulvių. Nerekomenduojama sėti po vasarinių miglinių augalų ar atsėliuoti. Sėklai auginamų kvietrugių negalima sėti šalia žieminių kviečių ir rugių (išlaikyti bent minimalų 200 m erdvinės izoliacijos atstumą). Negalima jų sėti ir po žieminių kviečių ir rugių. Nerekomenduojam sėti ir po vasarinių miglinių javų. Galimos sėjomainos: žieminiai rapsai – žieminiai kvietrugiai – vasariniai rapsai – kviečiai arba: žieminiai ar vasariniai rapsai – žieminiai kvietrugiai – vasariniai kvietrugiai – pupiniai augalai, arba: žieminiai ar vasariniai rapsai – žieminiai kviečiai – žieminiai kvietrugiai + ražieniniai augalai – vasariniai miežiai. Žieminius kvietrugius galima sėti ir po ilgamečių žolynų, kai norima persėti pievas ar ganyklas. |
|
Tręšimas |
Auginant po žaliojo pūdymo – trąša būna sideracinių augalų įterpta biomasė, po kitų prieššėlių – mėšlas arba kompostas, po juodojo pūdymo, atsistačius dirvožemio našumui, netręšiama. Tręšimui pagal poreikį naudoti sertifikuotas ekologiškas trąšas. |
|
Sėjos laikas |
Rugsėjo pirma pusė. Optimalus – rugsėjo 1-10 d. |
|
Sėklos norma |
210-240 kg/ha. Moliuose ir priemoliuose sėjama 3-4 cm, o priesmėliuose – 4-5 cm gyliu. |
|
Pasėlio priežiūra |
Po sėjos voluojama. Piktžolės naikinamos akėjimu. Akėjama rudenį, kad nesutvirtėtų žiemojančių piktžolių šaknys, ir pavasarį, vegetacijai atsinaujinus, bent du kartus. Pirmu akėjimu sunaikinamos bedygstančios piktžolės, sunaikinamas pavasarinis pelėsis, pagerinama aeracija. Antrą kartą akėjama pilnai išsikrūmijus ar bamblėjimo metu. |
| Nuėmimas | Derlius nuimamas kombainu, kai kvietrugių grūdai yra kietosios brandos. |
| Kita |
Žieminiai kviečiai (Triticum aestivum L. emend. Fiori et Paol.) eko
|
Etapas |
Aprašymas |
|
Nuotrauka |
|
|
Dirvožemis |
Tinkamiausi – nerūgštūs, derlingi, neužmirkstantys vidutinio sunkumo priemoliai. Optimalus pH 6,0-7,0. |
|
Sėjomaina |
Geriausi priešsėliai – dobilai ar kiti pupiniai augalai, daugiametės žolės, žieminiai ar vasariniai rapsai, juodas ar užimtas pūdymas. Prireikus galima sėti po ankstyvųjų bulvių. Nerekomenduojama sėti po vasarinių miglinių augalų. Netinka kukurūzų priešsėlis. Tinka sėti po tarpinių augalų, kai naudojami pašariniai ridikai, baltosios garstyčios, pupiniai ar kiti tarpiniai augalai, gerinantys dirvožemį. Sėklai auginamų kviečių negalima sėti šalia žieminių kvietrugių ir rugių (išlaikyti bent minimalų 200 m erdvinės izoliacijos atstumą). Žieminiai kviečiai yra palyginti jautrūs tiek dirvožemiui, tiek jo paruošimui. |
|
Tręšimas |
Žieminiai kviečiai reikalauja daug maisto medžiagų. Auginant po žaliojo pūdymo – trąša būna sideracinių augalų įterpta biomasė, po kitų prieššėlių – mėšlas arba kompostas, po juodojo pūdymo, atsistačius dirvožemio našumui, netręšiama. Tręšimui pagal poreikį naudoti sertifikuotas ekologiškas trąšas. |
|
Sėjos laikas |
Rugsėjo antra pusė. Ankstyvas – rugsėjo 5-10 d. Optimalus – rugsėjo 10-20 d. Vėlyvas – nuo rugsėjo 26 iki spalio 10 d. Labai svarbu žieminius kviečius pasėti tinkamu laiku – prieš žiemą jie turi tinkamai įsišaknyti, išsikrūmyti ir pasiruošti žiemojimui, bet neturi peraugti. |
|
Sėklos norma |
4,0 mln. daigių sėklų/ha, arba 180-200 kg/ha. Kai žieminiai kviečiai sėjami su daugiamečių žolių įsėliu, sėklos norma mažinama. Sėjant kalvotose vietose, sėklos normą padidinti apie 0,5 mln. daigių sėklų/ha. Po rugsėjo 20-25 d., sėklų norma didinama. Vėlyvai sėjai sėjos normą rekomenduojama didinti 10 %. Moliuose ir priemoliuose sėjama 3-4 cm, o priesmėliuose – 4-5 cm gyliu. |
|
Pasėlio priežiūra |
Po sėjos voluojama. Piktžolės naikinamos akėjimu. Akėjama rudenį, kad nesutvirtėtų žiemojančių piktžolių šaknys, ir pavasarį, vegetacijai atsinaujinus, bent du kartus. Pirmu akėjimu sunaikinamos bedygstančios piktžolės, sunaikinamas pavasarinis pelėsis, pagerinama aeracija. Antrą kartą akėjama pilnai išsikrūmijus ar bamblėjimo metu. |
|
Nuėmimas |
Derlius nuimamas kombainu, kai kviečių grūdai yra kietosios brandos. Sėklinė medžiaga džiovinama iki standartinio 15,5 % drėgnio. Superkamos žaliavos standartinis drėgnis ≤ 14 %. |
|
Kita |
Spelta kviečiai (Triticum spelta L.) eko
|
Etapas |
Aprašymas |
|---|---|
|
Nuotrauka |
|
|
Dirvožemis |
Geriausiai auga vidutinio sunkumo priemoliuose, nors dirvai nėra labai jautrūs. Optimalus pH 6,0-7,0. |
|
Sėjomaina |
Tinka geri priešsėliai (žirniai, dobilai, liucernos), bet po labai gerų priešsėlių spelta gali išgulti. Nesėti po kitų varpinių javų. Po miežių galima sėti tik praėjus 2 metams. Neatsėliuoti. Tinka sėklinius pasėlius įsėti į dobilienas, po kitų ankštinių žolių. Tinka užimtieji pūdymai. |
|
Tręšimas |
Tręšti pagal poreikį sertifikuotomis ekologiškomis trąšomis. Galimas baltųjų dobilų įsėlis (2-3 kg/ha). |
|
Sėjos laikas |
Pasėti laiku, kad prieš žiemą spėtų tinkamai įsišaknyti, išsikrūmyti ir pasiruošti žiemai. Nepaankstinti sėjos, kad neperaugtų. |
|
Sėklos norma |
4,5-5,0 mln./ha – Vakarų zonoje (200-220 kg/ha), 4,0-5,0 mln./ha – Vidurio zonoje (180-200 kg/ha), 5 mln./ha – Rytų zonoje (220 kg/ha). Kai įsėjamos daugiametės žolės, kviečių sėklos norma mažinama. Sėjant kalvotose vietose – kviečių sėklos normą padidinti 0,5 mln./ha. Sėjama 3-4 cm gylyje sunkesniuose molio ir priemolio dirvožemiuose, 4-5 cm – lengvesniuose priesmėlio dirvožemiuose. |
|
Pasėlio priežiūra |
Po sėjos pagal reikalą privoluoti. Akėjama pavasarį, bet jie gerai krūmijasi, sparčiai auga, užauga aukšti, todėl gerai stelbia piktžoles. Rinktis atsparias išgulimui veisles, nes dėl sunkių grūdų ir ilgo stiebo derlingesnėse dirvose gali išgulti. |
|
Nuėmimas |
Kviečiai nuimami kombainu visiškai jiems subrendus. Spelta kviečiai ir suvėlinus javapjūtę neišbyra, tačiau pilnos brandos tarpsniu varpos yra trapios ir kombainų lenktuvai jas traiško. Kombaino būgno sukimosi greitis 800 aps./min, tarpas tarp būgno ir pobūgnio 24-20-8 mm, ventiliatoriaus sukimosi greitis apie 60 aps./min. Sėklos džiovinamos iki standartinio ne didesnio kaip 15,5 % drėgnio. Superkamos žaliavos standartinis drėgnis ≤ 14 %. |
|
Kita |
Spelta kuliama ir sėjama neišlukštenta, su žvynais!
Grūdai sėjami su žvynais, todėl sėjant reikia stebėti, kad sėjamosios sėklavamzdžiai neužsikištų. Speltos grūdams su žiedažvyniais sudygimui reikia daugiau vandens, nei paprastųjų kviečių sėklai. Ilgo augimo/ilgos vegetacijos zonose rudenį nerekomenduojama ankstyva sėja, nes spelta šiomis sąlygomis leidžia daug atžalų, o tai silpnina stiebą bei atsparumą grybinėms ligoms. Nukulti grūdai taip pat būna su varpažvyniais, kurie saugo grūdą nuo ligų ir kenkėjų. Spelta kviečiai nereiklūs dirvai, trąšoms, aplinkos sąlygoms, gana aukšti ir gerai stelbia piktžoles, todėl tinkami auginti ekologiniuose ūkiuose. |
Sėjamieji grikiai (Fagopyrum esculentum Moench.) eko
|
Etapas |
Aprašymas |
|---|---|
|
Nuotrauka |
|
|
Dirvožemis |
Auga įvairiose dirvose, tinkamiausi – priesmėliai ir lengvi priemoliai. Sunkūs karbonatingi arba labai rūgštūs, greitai užmirkstantys dirvožemiai netinka. Optimalus pH 5,5-6,5. |
|
Sėjomaina |
Geriausi priešsėliai – nepiktžolėti kaupiamieji, ankštiniai augalai, žieminiai javai, tręšti mėšlu, daugiametės žolės, pašarui auginti mišiniai. Lengvose dirvose geras priešsėlis yra lubinai. Reikia vengti sėti grikius po nematodomis užkrėstų bulvių ir avižų. Grikiai yra geras priešsėlis kaupiamiesiems augalams ir javams, turi fitosanitarinių savybių. Po jų gerai auga visi vasariniai augalai. |
|
Tręšimas |
Grikius sėti po mėšlu tręšto prieššėlio, tręšti sertifikuotomis ekologiškomis trąšomis. Grikiai geba iš dirvožemio įsisavinti sunkiau prieinamas maisto medžiagas |
|
Sėjos laikas |
Gegužės mėnesio II dešimtadienis-gegužės pabaiga-birželio pradžia, kai dirvos temperatūra 8-10 cm gylyje būna 12-14 °C. Sudygę grikiai jautrūs šalnoms. |
|
Sėklos norma |
3-4 mln./ha daigių sėklų, 80-100 kg/ha, sėjant siauraeiliu būdu, 45-60 kg/ha, sėjant plačiaeiliu būdu. Sunkesnės mechaninės sudėties dirvose sėjama 4-5 cm gyliu, lengvesnės – 6-7 cm, o jei viršutinysis dirvos sluoksnis perdžiūvęs – net 8-10 cm gyliu. |
|
Pasėlio priežiūra |
Akėjant sunaikinami piktžolių daigai, be to, suardoma po lietaus susidariusi pluta, išsaugoma drėgmė, į dirvą įleidžiama oro. Akėti skersai arba įstrižai pasėlio, grikiams gerai įsišaknijus. Grikiams sudygus ir išryškėjus eilutėmis, purenami tarpueiliai. Apkaupti augalai išleidžia papildomas šaknis. |
| Nuėmimas | Derliaus nuėmimo metu ant augalo būna visiškai subrendę, pusiau subrendę ir netgi žydintys grikiai. Nuimama atskirtiniu būdu arba tiesiog kombainu. Derlių imti reikia tada, kai ant augalo paruduoja 75-80 % sėklų. Grikiai kuliami visų tipų turimais kombainais. Grikiams kulti kombainų kūlimo būgnų sukimosi dažnis apie 30 % mažesnis negu reikalingas kuliant kviečius ir avižas, ir, priklausomai nuo būgno skersmens, nustatomas 600 – 800 min-1 ribose. Tarpai tarp būgno ir pobūgnio lysčių 18-4 mm kai grikiai drėgni ir 24-10 mm – kai sausi. Tarpai tarp sietų žvynų (arba skylučių skersmuo) 10-20 ir 3-10 cm. Ašiniais kombainais su standartiniais rotoriais grikių derliaus nuimti negalima, todėl naudojami rotoriai, skirti sojoms kulti. Jeigu kuliami grikiai su žaliais lapais, šio tipo kombainuose pobūgniai šiek tiek nuleidžiami žemyn (negu kuliant varpinius javus), o rotorių sukimosi dažnis sumažinamas iki 550 min-1. Iškulti grikiai dažniausiai būna gana drėgni, su priemaišomis, todėl būtina juos nedelsiant valyti. Neturint galimybės juos greitai išvalyti, būtina pilti į aruodus nestoru sluoksniu ir vėdinti ventiliatoriais. Valant labai svarbu atskirti suskaidytus, sudaužytus grūdus, taip pat sunkiai išvalomas priemaišų sėklas. Pagal standartus pažeisti grūdai negali viršyti 5 %. Po pirmojo valymo sėklos, kurių drėgnumas didesnis negu 16 %, turi būti džiovinamos. Džiovinama tokiu rėžimu, kad sėklų temperatūra nebūtų aukštesnė kaip 38-40 °C |
| Kita | Grikius galima auginti kaip posėlinius augalus po rugių. Šiuo atveju jie dažniausiai nespėja subrandinti sėklų tačiau užaugina nemažai žaliosios masės silosui arba žaliajai trąšai. Jei ruduo ilgesnis ir šiltesnis, grikiai gali spėti subręsti ir pasėti po ankstyvųjų bulvių, rapsų bei kitų anksti nuimamų augalų. Bičių atvežimas į lauką 2-3 dienas prieš grikių žydėjimą padidina grikių derlių. |
Sėjamieji žirniai (Pisum sativum L.) eko
|
Etapas |
Aprašymas |
|---|---|
|
Nuotrauka |
|
|
Dirvožemis |
Tinkamiausi vidutinio sunkumo priemoliai. Gali augti karbonatinguose priesmėliuose. Netinka labai drėgni, supuolę, molingi, rūgštūs dirvožemiai. Optimalus pH 6,0-7,4. |
|
Sėjomaina |
Geriausi priešsėliai – žiemkenčiai, vasarinai miežiai ar kviečiai. Nerekomenduojama auginti po kitų pupinių, piktžolėtuose laukuose. Rotacija – 5-6 metai. Žirniai geri priešsėliai žiemkenčiams, žieminiams rapsams. |
|
Tręšimas |
Azotu apsirūpina patys, patartina tręšti sertifikuotomis ekologiškomis PK trąšomis. |
|
Sėjos laikas |
Anksti, kai tik galima įeiti į dirvą (balandžio viduryje). Žirniai pradeda dygti prie 1-2 °C, sudygę pakelia trumpalaikes iki –7-8 °C šalnas. |
|
Sėklos norma |
270-300 kg/ha, priklausomai nuo sėklos stambumo. Lengvuose dirvožemiuose sėjama 6-7 cm gylyje, sunkesniuose – 4-5 cm gyliu, 15 cm tarpueiliais. |
|
Pasėlio priežiūra |
Pasėjus sausoje dirvoje, rekomenduojama privoluoti. Galimas pasėlio volavimas žirniams esant 8-12 cm aukščio, taip sustiprinant pasėlio atsparumą išgulimui. Pirmą kartą akėjama 4-5 d. po sėjos, antrą – augalams turint 2-5 lapelius. Akėjama įstrižai eilučių lengvomis virbalinėmis akėčiomis. |
| Nuėmimas | Derlius imamas kai paruduoja 80-90 % ankščių (dažnai liepos pabaigoje). Svarbu įvertinti apatinių žirnių ankščių prinokimą. Sėklinių žirnių standartinis drėgnis 15 %. |
| Kita |
Pupos (Vicia faba L.) eko
|
Etapas |
Aprašymas |
|---|---|
|
Nuotrauka |
|
|
Dirvožemis |
Tinkamiausi gerai įtręšti priemoliai. Gali augti puriuose priesmėliuose ir moliuose, jei netrūksta drėgmės. Netinka labai drėgni, rūgštūs, piktžolėti dirvožemiai. Optimalus pH 6,4-7,0. |
|
Sėjomaina |
Geriausi priešsėliai – žiemkenčiai, vasarojus. Nerekomenduojama auginti po kitų pupinių, kalvose, varputėtuose laukuose. Rotacija – 5-6 metai. Pupos – geras priešsėlis žieminiams kviečiams, vasariniams javams. |
|
Tręšimas |
Tręšimui naudoti ekologiniams ūkimas sertifikuotas trąšas (granuliuotą paukščių mėšlą, granuliuotą galvijų mėšlą) (pagal rekomendacijas). |
|
Sėjos laikas |
Anksti, kai tik galima įeiti į dirvą (balandžio viduryje). Ankstyvos sėjos terminas paprastai yra kovo mėn. Pupos pradeda dygti maždaug +5°C temperatūroje ir sudygsta per 10-13 dienų. Pakelia šalnas iki -5 °C. |
|
Sėklos norma |
300 kg/ha. Lengvuose dirvožemiuose sėjama 7-10 cm gylyje, vidutinio sunkumo – 6-8 cm, sunkesnėse dirvose – 5-6 cm, 15 cm tarpueiliais. |
|
Pasėlio priežiūra |
Pasėjus sausoje dirvoje, reikėtų privoluoti sunkiais rumbuotais volais. Piktžolės naikinamos akėjimu. Pirmą kartą akėjama 5-7 d. po sėjos, antrą – augalams turint 2-4 lapelius. |
| Nuėmimas | Derlius imamas kai 75-90 % ankščių paruduoja (dažnai antroje rugpjūčio pusėje), o sėklų drėgnumas būna ne didesnis kaip 28-34 %. Kombainų pobūgniai išretinti, padidinti tarpai tarp būgno ir pobūgnio, apsisukimai sumažinti iki 450-600 aps./min. Jei nuimtų pupų drėgnis didesnis, per 3-5 val. būtina išdžiovinti iki standartinio 15 % drėgnio. Džiovyklose paduodamo oro temperatūra ne aukštesnė nei 32-35 °C. Jeigu pupų sėklų drėgnis neviršija 16-20 %, jas galima išdžiovinti aktyviąja ventiliacija, drėgnesnes būtina džiovinti džiovyklose. |
| Kita | Sėklos turi būti išdžiovintos iki 14-15 % drėgnio, tada jos gerai laikosi ir būna daigios keletą metų. |
Valgomieji lęšiai (Lens culinaris L.) eko
|
Etapas |
Aprašymas |
|---|---|
|
Nuotrauka |
|
|
Dirvožemis |
Gali augti įvairiuose vidutinio derlingumo dirvožemiuose – tiek smėliuose, tiek priemoliuose, bet mėgsta drenuotas purias derlingas dirvas. Jautrūs druskingiems, boringiems, šarminiams dirvožemiams. Netinka labai drėgni, supuolę, molingi, rūgštūs dirvožemiai, nes nepakenčia didelės dirvos drėgmės. Geriems derliams labai svarbi dirvos struktūra ir pralaidumas vandeniui. Optimalus pH apie 7,0. |
|
Sėjomaina |
Geriausi priešsėliai – žieminiai, kaupiamieji augalai. Nerekomenduojama auginti po kitų pupinių (lęšių, avinžirnių, pupų, vikių). Rotacija – 3 metai. |
|
Tręšimas |
Azotu apsirūpina patys, patartina tręšti sertifikuotomis ekologiškomis PK trąšomis. Netręšti mėšlu. |
|
Sėjos laikas |
Anksti (sėti tuo pačiu metu kaip ir vasarinius javus). Sėklos dygsta esant 4-5 °C dirvos temperatūrai. Sudygsta per 1-2 savaites. Jauni augalai pakelia šalnas, bet žydėjimo metu šaltis jau kenkia augalams. Rekomenduojama sėti inokuliuotą sėklą. |
|
Sėklos norma |
100-120 sėklų/m², arba 120-150 kg/ha, daugiau reikėtų sėti sausesniuose regionuose (120-150 vnt. daigių sėklų/m2). Sėjama 3-4 cm gyliu, 10-15 cm tarpueiliais. Sėti inokuliuotą sėklą. |
|
Pasėlio priežiūra |
Augimo pradžioje prastai konkuruoja su piktžolėmis, todėl dirvos auginimui parenkamos minimaliai piktžolėtos. Vėliau patys stelbia piktžoles. Pasėjus sausoje dirvoje, rekomenduojama privoluoti. Sudygus akėjama (geriausia vidurdienį). Ir toliau reiktų saugoti nuo piktžolių. Pirmą kartą akėjama 4-5 d. po sėjos, antrą – augalams turint 2-5 lapelius. Akėjama įstrižai eilučių lengvomis virbalinėmis akėčiomis. |
| Nuėmimas | Nuimti derlių galima tiesioginiu arba dvifaziu būdu. Derlius imamas kai apatinės augalų ankštys paruduoja ir, lengvai pajudinus, barška (rugpjūčio-rugsėjo mėn.). Labai svarbu įvertinti apatinių ankščių prinokimą. Svarbu tinkamai sureguliuoti kombainą. Sėklinių lęšių standartinis drėgnis ne didesnis kaip 14 %. Superkamos žaliavos standartinis drėgnis ≤ 12-14 %. |
| Kita | Vegetacija gali trukti 75-115 dienų. Vegetacijos ilgis priklauso ne tik nuo veislės, bet ir nuo dirvos tipo bei klimatinių sąlygų. Per vegetaciją reikia 350-550 mm kritulių. Iki žydėjimo (apie 1,5 mėn. nuo sudygimo) auga lėtai. Žydėjimo ir ankščių auginimo metu reikia šilumos (18-22 °C). Pražydus vystosi sparčiai, šakojasi, bręsta netolygiai.
Jautrūs askochitozei, fuzariozei, rūdims. Augimui reikia drėgmės, bet atsparūs ir sausroms. Mėgsta saulėtas vietas, užpavėsintose vietose būna mažiau derlingi. Nepakelia užliejimo. Esant sausroms, gali sutrūkinėti ankštys. Su piktžolėmis konkuruoja prastai. |
Sėjamieji avinžirniai (Nuto žirniai) (Cicer arietinum L.) eko
|
Etapas |
Aprašymas |
|---|---|
|
Nuotrauka |
|
|
Dirvožemis |
Dirvai nereiklūs, bet geriau auga drenuotuose puriuose priesmėlio ir priemolio dirvožemiuose. Netinka labai drėgni, supuolę, molingi, rūgštūs dirvožemiai, nes nepakenčia didelės dirvos drėgmės. Tinkamas pH 6,0-9,0. |
|
Sėjomaina |
Nejautrūs priešėliams, reikėtų sėti į nepiktžolėtą dirvą. Daugiamečių piktžolių iš viso neturėtų būti. Tinka auginti po javų ir rapsų. Nerekomenduojama auginti po kitų pupinių, piktžolėtuose laukuose. Rotacija – 4 metai. Avinžirniai geri priešsėliai kitiems augalams. Galima sėti žieminius kviečius, po jų avinžirnius ir vėl žieminius kviečius. |
|
Tręšimas |
Azotu apsirūpina patys, patartina tręšti sertifikuotomis ekologiškomis PK trąšomis arba sėti į fosforo, sieros ir cinko turtingą dirvą. Netręšti mėšlu. |
|
Sėjos laikas |
Anksti. Sėklos dygsta esant jau 4-6 °C dirvos temperatūrai. Sėklų dygimui reikia daug drėgmės, todėl drėgnose dirvose sėjama 6-8 cm gyliu, o sausesnėse – 9-10 cm ir netgi giliau (iki 15 cm). Jauni augalai pakelia šalnas, bet žydėjimo metu šaltis jau kenkia augalams. Rekomenduojama sėti inokuliuotą sėklą. |
|
Sėklos norma |
120-150 augalų/m², arba 100-120 kg/ha. Sėjama 15 cm tarpueiliais. Galima sėti ir plačiais 45-60 cm tarpueiliais. |
|
Pasėlio priežiūra |
Pasėjus sausoje dirvoje, rekomenduojama privoluoti. Akėjama prieš sudygimą (3-4 d. iki sudygimo, skersai sėjos krypties) ir sudygus (2 kartus). Ir toliau reiktų saugoti nuo piktžolių. Pirmą kartą po sudygimo akėjama praėjus 7-8 dienoms (kai augalai turi 3-5 lapelius), antrą kartą – dar po savaitės. Akėjama po pietų, 5-6 km/val. greičiu. Pasėjus plačiais tarpueiliais, akėjama 2-3 kartus. Pirmą kartą akėjama 5-6 cm gyliu, paliekant prie augalų apsauginę 8-10 cm juostą, antrą kartą – po 8-10 dienų 6-8 cm gyliu, ir trečią kartą pagal poreikį – prieš lapams uždengiant tarpueilius. |
| Nuėmimas | Avinžirnių ankštys noksta gana tolygiai, neatsidaro, augalai neišgula. Svarbu tinkamai sureguliuoti kombainą. Kūlimo aparato apsisukimo greitis sumažinamas iki 450-550 aps./min. Piktžolėtesniuose pasėliuose taikomas dvifazis nuėmimo būdas. Džiovinama neaukštoje temperatūroje (30-40°C). Sėklinių avinžirnių standartinis drėgnis ne didesnis kaip 15,5 %. Superkamos žaliavos standartinis drėgnis ≤ 12-14 %. |
| Kita | Tai ilgos vegetacijos augalai (80-120 dienų). Vegetacijos ilgis priklauso ne tik nuo veislės, bet ir nuo dirvos tipo bei klimatinių sąlygų. Žydėjimo ir ankščių auginimo metu reikia šilumos (apie 24 °C). Jautrūs askochitozei. |
Siauralapiai lubinai (Lupinus angustifolius L.) eko
|
Etapas |
Aprašymas |
|---|---|
|
Nuotrauka |
|
|
Dirvožemis |
Tinka auginti nederlingose dirvose. Didžiausius derlius išaugina lengvuose priesmėlio dirvožemiuose. Jiems galima skirti ir derlingesnius laukus, nes vegetacijos periodas trumpesnis ir nėra pavojaus, kad jie gali nesubręsti. Netinka dirvos kur gruntinis vanduo aukštai. Optimalus pH 5,0-6,0, bet ne didesnis nei 6,0. |
|
Sėjomaina |
Gali būti auginami javams skirtame lauke arba sideraliniams augalams auginti numatytame plote. Atsėliuoti negalima, nes tada išplinta įvairios ligos, ypač fuzariozė. Į tą pačią vietą lubinai sėjami po 4-5 metų. Sėkliniai lubinai greičiau subręsta, kai jie auga miško užuovėjoje. |
|
Tręšimas |
Jų šaknys tvirtos ir sugeba paimti maisto medžiagas iš gilesnių sluoksnių ir kitiems augalams neprieinamų junginių, todėl auginami be tręšimo. Norint pagerinti dirvožemį, padidinti humuso kiekį, galima naudoti VAT ŽŪM užregistruotas ekologines trąšas, pvz., paukščių mėšlo granules ir kt. Organinėmis trąšomis (mėšlu) rekomenduojama tręšti lubinų priešsėlį. |
|
Sėjos laikas |
Reikia pasėti galimai anksčiau (kol pakanka drėgmės), iki balandžio pabaigos, 15 cm tarpueiliais. Sėklas įterpti 2-4 cm gylyje. Po sėjos rekomenduojama privoluoti. |
|
Sėklos norma |
Apie 180 kg/ha daigių sėklų. Auginant derlingesniuose dirvožemiuose, sėklos normą galima padidinti iki 200 kg/ha. Labai svarbi priemonė yra sėklų inokuliacija (nitraginavimas) – užkrėtimas gumbelinėmis bakterijomis. |
|
Pasėlio priežiūra |
Po sėjos dirvos paviršiuje susidarius plutelei, būtina nuakėti. Sudygę lubinai auga lėtai, todėl juos stelbia piktžolės. Piktžoles naikinti reikia pradėti tada, kai nuimamas priešsėlis. Reikia atlikti 1-2 skutimus, po to – giliai suarti. |
| Nuėmimas | Lubinų subrendusios ankštys lengvai atsidaro ir sėklos išbyra, todėl labai svarbu nesuvėlinti jų sėklų derliaus nuėmimo. Pradėjus pirmosioms ankštims sproginėti, reikia kombainu nedelsiant nuimti derlių. |
| Kita | Lubinų sėklos yra stambios, baltymingos, todėl, nuėmus derlių, dažnai jas reikia džiovinti. Labai svarbu po iškūlimo lubinų sėklas tuoj pat išvalyti, neišvalius ir sausos lubinų sėklos greit atidrėksta. Sandėliuose sėklos gerai laikosi, kai jų drėgnis neviršija 14 %. |
Sėjamieji vikiai (Vicia sativa L.) eko
|
Etapas |
Aprašymas |
|---|---|
|
Nuotrauka |
|
|
Dirvožemis |
Šis augalas dirvožemiui nereiklus, gali augti ten, kur neauga žirniai ir miežiai. Jiems tinka visokios dirvos, aišku geriau lengvos (kad pavasarį galėtume anksti pasėti), vidutiniai priemoliai, svarbu juos sėti nerūgščiuose dirvožemiuose. Optimalus pH 6-6,5. |
|
Sėjomaina |
Vikiai pakenčia pavėsį, todėl tinka auginti su avižomis ir net pupomis. Gryni vikiai sėkloms neauginami. Tikrai netinka auginti piktžolėtuose laukuose, nesėti po dobilų. Vikiai į tą patį lauką gali grįžti po 5 metų. Sėjamieji vikiai yra drėgno ir vėsaus klimato augalai, kurie dirvoje pagausina azoto (iki 30-40 kg/ha), todėl yra geras priešsėlis visiems augalams. |
|
Tręšimas |
Netaikomas. |
|
Sėjos laikas |
Vikiai sėjami anksti, vėlinant sėją, mažėja derlius. Sėti kai tik galima įeiti į pradžiūvusią dirvą (balandžio pabaigoje). Šaltais pavasariais palaukti, kol dirvožemis įšyla iki 3-4 Cº šilumos. Sėklos pradeda dygti esant 2-3 Cº, daigai pakelia -4-6 Cº šalnas. Sėjant vikius vėliau, turi būti pakankamai drėgmės vikiams sudygti. Kai sėjamas mišinys (dažniausiai), sėklą į sėjamąsias pilame dažniau, nes vikių sėklos subyra į dugną ir išbyra pirmiau nei avižos. |
|
Sėklos norma |
Rekomenduojamas vikių-avižų santykis mišinyje – 1:3. Sėklų norma hektarui būtų 200 kg: 50 kg vikių ir 150 kg avižų. Didinant vikių sėklos kiekį, vikių priauginsime daugiau, bet toks pasėlis bus labiau išgulęs. Prastesnėse žemėse ir tręšiant vidutiniškai (arba netręšiant), galimas sėklų santykis apie 1:1, tada sėjame 90-100 kg vikių ir 75-120 kg avižų. Dažniausiai praktikoje naudojama 65-75 kg/ha vikių ir 155-205 kg/ha avižų, 30 kg/ha vikių ir 260 kg/ha pupų. Lengvesniuose dirvožemiuose vikių sėklos norma mažinama. Labai svarbus reikalavimas – vienodo sėjos gylio išlaikymas visame pasėlyje. Sėjos gylis 4-5 cm. |
|
Pasėlio priežiūra |
Pasėjus reikėtų privoluoti ir nurinkti akmenis, nes pjauti teks labai žemai. Laukas turi būti nepiktžolėtas, nevarputėtas. |
| Nuėmimas | Derlius imamas tiesioginiu kombainavimu rugpjūčio mėnesį, lietingą rudenį – rugsėjo mėnesį, parudavus 70-80 % vikių ankščių. Pasėlį galima defoliuoti. Kitas būdas – pjauti į pradalges, tada renkama ir iškuliama. Nuimant antru būdu, sutrumpėja laiko tarpas derliui surinkti, nes prinokusios vikių ankštis plyšta. Kad neskaldyti nuimamų vikių sėklų, svarbus būgno ir pobūgnio reguliavimas, kuris gali būti 8-18 mm, priklausomai nuo kuliamo pasėlio drėgmės. Nuimtą derlių tenka džiovinti. Svarbu sėklų neperkaitinti, kad nesumažėtų daigumas. Džiovyklose paduodamo oro temperatūra turi būti ne aukštesnė nei 32-35 °C. |
| Kita | Dažniausia vasariniai sėjamieji vikiai auginami su avižomis, bet gali būti auginami ir mišinyje su pupomis. |
Ruginiai vikiai (Vicia villosa Roth.) eko
|
Etapas |
Aprašymas |
|---|---|
|
Nuotrauka |
|
|
Dirvožemis |
Ruginiai vikiai mažiau reiklūs dirvai nei vasariniai sėjamieji vikiai. Gerai auga lengvesnėse sausesnėse dirvose (kaip ir rugiai). Ruginiams vikiams tinka tokios pat dirvos kaip ir rugiams. Blogai auga sunkiuose molio dirvožemiuose. Geriau jiems tinka kalkingi dirvožemiai, bet gali augti ir rūgščiuose, nors auga prasčiau. |
|
Sėjomaina |
Geriausi priešsėliai – vasariniai ir žieminiai javai. Ruginiai vikiai sėklininkystei sėjami tik su žieminiais rugiais, nes gerai dera jų augimo sąlygos, ir gaunamas geros kokybės rugių derlius. Žieminiai vikiai turi didelę reikšmę kaip geras priešsėlis daugeliui augalų. Po žieminių vikių derliaus nuėmimo dirvoje lieka daugiau kaip 3,5 tonos šaknų ir ražienų sausųjų organinių medžiagų. Po ruginių vikių, auginamų sėklai, sėjami tokie pat augalai, kaip ir po rugių. Ruginių vikių-rugių mišinys yra geras priešsėlis kitiems augalams. |
|
Tręšimas |
Netaikomas. |
|
Sėjos laikas |
Ruginių vikių ir rugių mišinį sėti rugpjūčio pabaigoje (apie 08.25), pasėti iki rugsėjo vidurio. Tačiau patariama pirma pasėti ruginius vikius (rugpjūčio pradžioje), o po 2-3 savaičių, vikiams jau paaugus, sėti rugius, tada rugiai nenustelbs ruginių vikių, kurie iš pradžių auga lėtai. Žieminiai vikiai iki žiemos šalčių turi suspėti gerai įsišaknyti ir išauginti pakankamą antžeminę masę, nes silpni augalai būna jautresni nepalankioms žiemojimo sąlygoms, o ypač didesniems temperatūrų svyravimams. |
|
Sėklos norma |
Gryni ruginiai vikiai sėkloms neauginami. Vidutinio sunkumo dirvožemiuose – 60-80 kg/ha ruginių vikių ir 120-140 kg/ha rugių, Lengvesniuose dirvožemiuose rekomenduojama sėti 45-80 kg/ha ruginių vikių ir 120-140 kg/ha rugių. Sėjos gylis toks pat kaip rugių: sunkesnėse dirvose – 2-3 cm, lengvose – 3-4 cm. Sėklos smulkios, juodos ar tamsiai rudos, 1000 sėklų masė – apie 25-30 g. |
|
Pasėlio priežiūra |
Ruginiams vikiams labiau tinka sniegingos žiemos. Remiantis praktika, 2013-2017 m. esant permainingoms žiemoms Lietuvoje, ruginiai vikiai neiššalo. Ruginių vikių žalioji masė stelbia piktžoles, užtikrina tolygų rugių augimą iki derliaus nuėmimo. |
| Nuėmimas | Auginant vikius sėkliai, reikia žiūrėti vikių subrendimo – reikia imti derlių, kai parunda 70-80 % vikių ankščių. Derlius imamas tiesioginiu kombainavimu rugpjūčio mėnesį, derlingesnėse dirvose – rugsėjo mėnesį. Jų nuėmimas nesudėtingas, nes prinokę ankštys neatsidaro. |
| Kita | Ruginiai vikiai lengvesnėse žemėse geriau žiemoja bei auga, daugiau sukaupia azoto, todėl gerai dera su rugiais, kurie bus geros maistinės kokybės. Ruginiai vikiai yra medingi, gamina daug nektaro. |
Vengriniai vikiai (Vicia pannonica Crantz.) eko
|
Etapas |
Aprašymas |
|---|---|
|
Nuotrauka |
|
|
Dirvožemis |
Vengriniai vikiai mažiau reiklūs dirvai nei vasariniai sėjamieji vikiai. Gerai auga lengvesnėse sausesnėse dirvose (kaip ir rugiai). Blogai auga sunkiuose molio dirvožemiuose. Geriau jiems tinka kalkingi dirvožemiai, bet gali augti ir rūgščiuose, nors auga prasčiau. |
|
Sėjomaina |
Geriausi priešsėliai – vasariniai ir žieminiai javai. Vengriniai vikiai sėklininkystei sėjami su žieminiais rugiais, nes gerai dera jų augimo sąlygos, ir gaunamas geros kokybės rugių derlius. Vengriniai vikiai turi didelę reikšmę kaip geras priešsėlis daugeliui augalų. Po vengrinių vikių derliaus nuėmimo dirvoje lieka daugiau kaip 3,5 tonos šaknų ir ražienų sausųjų organinių medžiagų, tai ypač pagerina dirvą po jų sėjamiems augalams. Po vengrinių vikių, auginamų sėklai ir sėtų su rugiais, galima sėti ir vasarinius kviečius ir kitus augalus, tinkančius sėti po rugių. Vengrinių vikių-rugių mišinys yra geras priešsėlis kitiems augalams, nes praturtina dirvožemį, mažina piktžolių kiekį. |
|
Tręšimas |
Netaikomas. |
|
Sėjos laikas |
Vengrinių vikių ir rugių mišinį sėti rugpjūčio pabaigoje (apie 08.25), pasėti iki rugsėjo vidurio. Tačiau patariama pirma pasėti vengrinius vikius (rugpjūčio pradžioje), o po 2-3 savaičių, vikiams jau paaugus, sėti rugius, tada rugiai nenustelbs vengrinių vikių. Žieminiai vikiai iki žiemos šalčių turi suspėti gerai įsišaknyti ir išauginti pakankamą antžeminę masę, nes silpni augalai būna jautresni nepalankioms žiemojimo sąlygoms, o ypač didesniems temperatūrų svyravimams. |
|
Sėklos norma |
50-60 kg/ha. Esant pakankamai drėgmės, siūloma sėti 200 kg ha mišinio (70 kg/ha vikių ir 120-140 kg/ha rugių). Sėjant su rapsu, sėjama 30-40 kg/ha vikių ir 8-10 kg/ha rapso. Sėjos gylis sunkesnėse dirvose – 3-4 cm. Optimalus sėjos gylis 5-6 cm. Sausose smėlėtose dirvose sėklos įterpiamos 6-8 cm gyliu. 1000 sėklų masė – apie 38-45 g. |
|
Pasėlio priežiūra |
Vengrinių vikiių augimui labiau tinka sniegingos žiemos. Vengrinių vikių žalioji masė stelbia piktžoles, užtikrina tolygų rugių augimą iki derliaus nuėmimo. |
| Nuėmimas | Auginant vikius sėkliai, reikia žiūrėti vikių subrendimo – reikia imti derlių, kai parunda 70-80 % vikių ankščių. Derlius imamas tiesioginiu kombainavimu rugpjūčio mėnesį, derlingesnėse dirvose – rugsėjo mėnesį. Jų nuėmimas nesudėtingas, nes prinokę ankštys neatsidaro. |
| Kita | Vengriniai vikiai lengvesnėse žemėse geriau žiemoja bei auga, daugiau sukaupia azoto, todėl gerai dera su rugiais, kurie bus geros maistinės kokybės. Vengriniai vikiai labiau atsparūs sausroms ir ankstyvesni nei ruginiai vikiai. |
Paprastieji kmynai (Carum carvi L.) eko
|
Etapas |
Aprašymas |
|---|---|
|
Nuotrauka |
|
|
Dirvožemis |
Tinkamiausi lengvi priemoliai ir priesmėliai. Labai svarbu, kad nebūtų daugiamečių piktžolių (paprastųjų varpučių, dirvinių pienių, dirvinių usnių, dirvinių vijoklių) bei sunkiai išvalomų rugiagėlių, rūgčių. Optimalus pH 6,5-7,0 (neutralus). |
|
Sėjomaina |
Geriausi priešsėliai – nepiktžolėti žiemkenčiai, kukurūzai, bulvės ar ankštiniai, grūdiniai augalai arba daržovės. Nerekomenduojama auginti po daugiamečių žolių ir pūdymo, kad išvengti kenksmingo spragšių poveikio. Neatsėliuoti. Vengti laukinių kmynų kaimynystės. Rotacija – 3-5 metai. Kmynai – geras priešsėlis žiemkenčiams, rapsams, tarpiniams augalams. |
|
Tręšimas |
Tręšiama pagal poreikį sertifikuotomis ekologiškomis trąšomis. |
|
Sėjos laikas |
Gegužės mėnesio pirmoji dekada, vėliausiai – gegužės trečioji dekada, dirvai sušilus iki 5-8 °C. |
|
Sėklos norma |
8-12 kg/ha. Sėjama 1,5-2 cm (lengvose dirvose – iki 2,5 cm) gylyje, 25 (ar 60) cm tarpueiliais. Kmynai ilgai dygsta ir 2-3 mėnesius silpnai auga. |
|
Pasėlio priežiūra |
Jeigu iki sudygimo susidaro plutelė, pasėlį reikia nuakėti lengvomis akėčiomis skersai lauko arba privoluoti nelygiu (spygliuotu) volu. Pirmamečių kmynų tarpueiliai purenami 2-3 kartus. Antramečių kmynų tarpueiliai purenami 1 kartą – pavasarį. |
| Nuėmimas | Priklausomai nuo veislės ir oro sąlygų, kmynai dažniausiai subręsta liepos II dešimtadienį. Kad neišbyrėtų sėklos, reiktų nuimti per 2-3 dienas. Derlius nuimamas užsandarintu javų kombainu tuomet, kai stiebai jau pageltę, lapai sudžiūvę ir beveik visi vaisiai parudavę. Jei reikia, džiovinama (sėklai skirtų kmynų standartinis drėgnis 12 %), bet ne karštesniu nei 35 °C temperatūros oru. |
| Kita | Kmynų pasėliai naudingi bitininkams, nes iš 1 ha prinešama apie 50 kg medaus, padidėja sėklų derlius. Tinkamai parinkti sėjimo plotus, kad sumažinti miško žvėrių, ypač šernų, galimus nuostolius. |
Sojos (Glycine max L.) eko
|
Etapas |
Aprašymas |
|---|---|
|
Nuotrauka |
|
|
Dirvožemis |
Dirvožemiui nelabai reiklios. Gerai auga puriuose, bet negiliai suartuose, pakankamai laidžiuose, nerūgščiuose dirvožemiuose. Prastai dera sausuose smėlio dirvožemiuose, nes joms reikia drėgmės. Netinka ir sunkūs moliai. Rūgščiuose dirvožemiuose sumažėja biologinio azoto fiksacija bei maisto medžiagų prieinamumas. Optimalus pH 6,5-7,5, nors gali augti kai pH 6,0-6,2. |
|
Sėjomaina |
Priešsėliui nereiklios. Geriausi priešsėliai – javai, kaupiamieji augalai, daugiametės žolės. Vengti sėti po rapsų bei pupų. Svarbu, kad dirva būtų nepiktžolėta, ypač daugiametėmis piktžolėmis. Labai piktžolėtose dirvose pravartu prieš auginant sojas laikyti juodą arba užimtą pūdymą. Sojos gerai ištveria ir atsėliavimą. Jos yra geras priešsėlis, nes palieka dirvą, praturtintą azotu. |
|
Tręšimas |
Sojoms reikia nemažai maisto medžiagų. Sojas būtina tręšti organinėmis arba kitomis ekologinei žemdirbystei skirtomis trąšomis, nes vienai tonai sėklų išauginti reikia 75 kg N, 25 kg P, 35 kg K, 10 kg Mg, 20 kg Ca ir 4 kg sieros. Daugiau nei pusę reikalingo azoto sojos gauna iš ant jų šaknų augančių gumbelinių bakterijų, tad azoto trąšų norma gali būti žymiai sumažinta. Patartina sėti inokuliuotą sėklą. |
|
Sėjos laikas |
Priklausomai nuo oro sąlygų, gali būti sėjama balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje, bet geriausia sojas sėti antroje gegužės pusėje nusistovėjus orams, kai dirva įšyla iki 10-15 °C. Sudygusios sojos pakelia nestiprias šalnas. |
|
Sėklos norma |
Sėjant siaurais tarpueiliais (12-15 cm), reikės į ha išberti 0,85-0,9 mln., o plačiais – 0,5-0,55 mln. į ha daigių sėklų. Ekologiniuose ūkiuose geriausia sojas auginti plačiais (45-70 cm) tarpueiliais. Taip sutaupoma sėklų ir efektyvesnė kova su piktžolėmis. Labai svarbu tiksliai pasėti ir tarpueilių plotį priderinti prie turimų purentuvų. Sėklos norma priklauso nuo sėjos būdo, sėklų stambumo ir kovos su piktžolėmis metodų. Jei sėjama plačiais tarpueiliais ir numatoma pasėlius akėti, sėklos normą reikėtų 10-15 % padidinti. Sojos dygdamos iškelia sėklaskiltes į dirvos paviršių. Todėl svarbu ne per giliai jas pasėti. Optimaliausias sėklų įterpimo gylis – 3-5 cm. Sausą ir grumstuotą dirvą prieš sėją ar po jos pravartu suvoluoti. |
|
Pasėlio priežiūra |
Sojos ypač jautrios piktžolėms pradinėse augimo stadijose, kai formuoja šaknų sistemą. Vėliau platūs sojų lapai gerokai slopina piktžoles. Kovą su piktžolėmis reikia pradėti priešsėjiniu žemės dirbimu, kartais ir uždelsiant sėjos laiką. Auginant sojas plačiais tarpueiliais, būtina bent 1-2 kartus juos išpurenti. Akėti sojas bent vieną kartą reikėtų praėjus 3-4 d. po sėjos. Negalima jų akėti 2-3 d. iki sudygimo, kai jų daigeliai yra kabliuko formos. Po sudygimo, priklausomai nuo piktžolėtumo, akėti sojas daigams pasiekus pirmojo tikrojo lapelio fazę, o antrąjį kartą, kai susiformuoja 3 lapeliai. Sojos gana gerai ištveria akėjimą, tačiau jas reiktų akėti skersai arba išilgai eilučių. Akėti reikia antroje dienos pusėje. Tada daigeliai yra ne tokie standūs ir mažiau traumuojami. Sojos palankiai reaguoja ir į nedidelį apkaupimą. Eilutėse išlikusias stambesnes piktžoles labai pravartu nurauti, nukirsti dalgiu ar aukščiau sojų stiebų pakeltu žoliapjovės dalgiu. Tai labai sumažina neigiamą piktžolių įtaką derliui ir jų sėklų išsibarstymą. Su ligomis ir kenkėjais kovojama laikantis sėjomainos, auginant atsparesnes veisles. |
|
Nuėmimas |
Bręstant sojoms, jų lapai nukrenta. Esant sausam orui, jau po savaitės galima jas kulti. Pjaunamasis aparatas nustatomas į galimai žemiausią padėtį, kad į bunkerį patektų ir žemai užsimezgusios ankštys. Kombaino būgno apsisukimai turi būti ne dažnesni kaip 600 aps./min. Kombainu iškultos sėklos džiovinamos ne aukštesnėje nei 35 °C temperatūroje iki ne didesnio kaip 14 % drėgnio |
|
Kita |
Pašarų gamybai labai tinka ir sojų vegetatyvinė masė, o nuokulos – vertinga organinė trąša. Kai kuriose šalyse vėlyvosios, daug žaliosios masės išauginančios, sojos naudojamos šieno ir šienainio gamybai. JAV, Kanadoje, taipogi ir Ukrainoje pašarui auginami ir sojų ir kukurūzų mišiniai. |
Sėmeniniai linai (Linum usitatissimum L.) eko
|
Etapas |
Aprašymas |
|---|---|
|
Nuotrauka |
|
|
Dirvožemis |
Tinkamiausi vidutinio sunkumo ir lengvi priemoliai. Gerai dera ir maisto medžiagų turtinguose priesmėliuose. Durpžemiuose (tik nerūgščiuose) gali išgulti. Optimalus pH 5,5-7,0. |
|
Sėjomaina |
Geriausi priešsėliai – daugiametės žolės, nepiktžolėti žiemkenčiai, kukurūzai ar bulvės. Galima linus sėti po pupinių ir miglinių javų mišinių, skirtų žaliajam pašarui. Jei po jų dirvos būna piktžolėtos, mišinius nupjovus, dirva turi būti intensyviai dirbama iki pat rudeninio arimo. Rotacija – bent 5 metai. Neauginti greta kryžmažiedžių, kad sumažinti spragių antplūdžių galimybę. |
|
Tręšimas |
Tręšiama pagal poreikį sertifikuotomis ekologiškomis NPK trąšomis. Geriau auginti po tręštų priešsėlių. |
|
Sėjos laikas |
Balandžio pabaiga-gegužės pradžia, iki gegužės vidurio, dirvai sušilus iki 10 °C. |
|
Sėklos norma |
7-9 mln./ha daigių sėklų (apie 40-70 kg/ha, priklausomai nuo sėklos stambumo). Sėjama 1-2 cm (lengvose dirvose – 3-4 cm) gylyje, siauraeilėmis sėjamosiomis. |
|
Pasėlio priežiūra |
Tinkamai parinkus sėjos laiką, priešsėlius, greta augančius augalus, spragių antplūdžio pavyksta išvengti ar jį sumažinti. Kovai su piktžolėmis rinktis nepiktžolėtas dirvas, didinti sėklos normą, kad pasėlis būtų tankesnis. |
| Nuėmimas | Priklausomai nuo veislės ir oro sąlygų, sėmeniniai linai gali subręsi rugsėjo-spalio mėnesį. Sėmeniniai linai dažniausiai pjaunami ir kuliami javų kombainu. Derlius nuimamas tuomet, kai galvenos paruduoja ir sėmenys jose ima „barškėti“. Labai svarbu, kad kombaino pjovimo aparatas būtų tvarkingas: labai aštrus dalgis, tiesūs, nesulankstyti pirštai, aštrūs, neištrupėję priešpeiliai. Patartina užapvalinti visus pjaunamosios detalių aštrius kampus, kad už jų nesikabintų linų stiebai. Kombainas mažiau užsikemša pjaunant linus aukštai – nupjaunant tik galvenas (šluotelę) arba nukaršiant linų galvenas. Tačiau tokiu atveju gali būti sunku kokybiškai užarti likusią aukštą ražieną, ypač auginant aukštaūgių veislių sėmeninius linus. Pjovimui būtina pasirinkti sausą, saulėtą dieną ir pjauti linus tik po vidudienio, kai jie pakankamai sausi. Tokiomis sąlygomis galima tikėtis, kad linų stiebai mažiau vyniosis ant kombaino besisukančių dalių, o iškulti sėmenys bus ganėtinai sausi (7–12 %), ir jų nereikės papildomai džiovinti. Tinkamai sureguliavus kombainą, sėmenų švarumas būna apie 95–98 %. Kombaino kūlimo būgnas turi suktis minimaliu greičiu, kad neskaldytų sėmenų. Linų sėmenys labai slidūs, takūs, todėl sėmeninius linus kuliantis kombainas turi būti labai sandarus. Linų sėklinių pasėlių sėklų standartinis drėgnis 13 %. |
| Kita |
Sėjamosios pluoštinės kanapės (Cannabis sativa L.) eko
|
Etapas |
Aprašymas |
|---|---|
|
Nuotrauka |
|
|
Dirvožemis |
Kanapės jautriai reaguoja į prastą žemę, tad labiausiai tinka derlingi mineraliniai dirvožemiai (priemoliai ir priesmėliai), nusausintos ir sukultūrintos pelkės. Geriausiai kanapės auga derlinguose dirvožemiuose, kurių pH 7,1-7,6. Norint kanapes auginti rūgštesnėje dirvoje (pH iki 6,0), prieš tai reikėtų ją pakalkinti. |
|
Sėjomaina |
Sėkliniams pasėliams turi būti parinktas laukas, kuriame pluoštinių kanapių nebuvo auginta ne trumpiau kaip 2 metus. Po kanapių geriausiai dera žieminiai kviečiai, kadangi lauke sumažėja piktžolių. Galima tokia sėjomaina: javai su žolių įsėliu-daugiametės žolės-kanapės-kaupiamieji-kanapės. |
|
Tręšimas |
Geriau kanapes sėti po mėšlu patręštų priešsėlių. Auginant kanapes sėklai, siūloma tręšti N 90-120 P 70-100 K 100-140 kg/ha (sėklinio tipo kanapėms N 60-70 kg/ha, P2O5 40-100 kg/ha, K2O 40-140 kg/ha), pakoreguojant pagal dirvožemio turtingumą. Bet nuo per didelių azoto trąšų normų ilgėja kanapių vegetacijos periodas, skatinamas pernelyg augalų biomasės augimas. |
|
Sėjos laikas |
Balandžio pabaiga-gegužės pradžia, iki gegužės vidurio, dirvai sušilus iki 10 °C. |
|
Sėklos norma |
40-50 kg/ha. Sėjama 3-4 cm gylyje, 12,5 cm tarpueiliais. Sėklinio tipo kanapių pasėliai pasė |
|
Pasėlio priežiūra |
Kanapių augimui pesticidai nenaudojami. Jei pasėlis pakankamai tankus, kanapės stelbia piktžoles. Jei sėjai naudota maža sėklos norma, geriau parinkti mažiau piktžolėtus dirvožemius. Žydėjimo laikotarpiu šalinami nepražydę netipiniai (vyriški ar moteriški) augalai. |
| Nuėmimas | Derlius imamas, kai sėklos pribręsta šluotelėse stiebo viduryje. Kanapių sėklos kuliamos javų kombainu (su kuo aukščiau pakeltu kederiu, pjaunant tik viršutinę augalo dalį, o stiebai – apie 1-1,5 m aukščio ražiena – paliekami lauke (aukštesnių veislių) arba susmulkinami ir paskleidžiami lauke (žemesnių veislių). Būtina atitinkamai sureguliuoti tarpą tarp būgno ir pobūgnio, būgno sūkius bei parinkti atitinkamus sietus (rūšiavimo sieto skylučių diametras – 3,25 mm), peiliai turi būti labai aštrūs. Kombainu iškultos sėklos nedelsiant valomos, džiovinamos ne aukštesnėje nei 35 °C temperatūroje iki ne didesnio kaip 13 % drėgnio. |
| Kita |
Kanapių žiedus gausiai lanko bitės. Ruošiantis auginti pluoštines kanapes, būtina susipažinti su Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymais. Pluoštinių kanapių auginimą prižiūri Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pluoštines kanapes galima auginti tik atvirame grunte, sėjai privaloma naudoti tik sertifikuotą sėklą (veislės įtrauktos į ES žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrąjį katalogą), deklaruoti pasėlius, teikti mėginius THC kiekiui nustatyti. |
Baltosios garstyčios (Sinapis alba L.) eko
|
Etapas |
Aprašymas |
|---|---|
|
Nuotrauka |
|
|
Dirvožemis |
Dirvožemiui nelabai reiklios. Neblogai auga visuose dirvožemiuose, išskyrus rūgščius ir užmirkstančius. Stipriai reaguoja į dirvožemio derlingumą. Tinkamiausi – laidūs vandeniui, lengvi ir vidutinio sunkumo priesmėliai ir priemoliai. Optimalus pH 6,5-7,0 |
|
Sėjomaina |
Neblogai dera po visų augalų. Geriausi priešsėliai – paliekantys nepiktžolėtą dirvą, nes pirmas 2-3 savaites garstyčios auga lėtai. Piktžolėtose dirvose silpni garstyčių daigai lengvai nustelbiami. Nerekomenduojama auginti po kopūstų, pašarinių bei cukrinių runkelių. Vengti ir kryžmažiedžių augalų, nes puola tie patys kenkėjai. Gerai dera po juodojo pūdymo, daugiamečių žolių, žieminių javų. Rotacija – 5 metai. Baltosios garstyčios yra geras priešsėlis kitiems augalams. Rekomenduojamos kaip priešsėlis javams. |
|
Tręšimas |
Auginant derlingesniuose dirvožemiuose, tręšimas netaikomas. |
|
Sėjos laikas |
Anksti pavasarį, kai tik galima įeiti į dirvą. |
|
Sėklos norma |
12-15 kg/ha. Sėjama 1,5-2 cm gylyje, 12,5 cm tarpueiliais, po sėjos voluojama. Pasėjus plačiais tarpueiliais, sėklos reikės mažiau, bet reikės prižiūrėti tarpueilius (purenti bent 2 kartus iki žydėjimo). |
|
Pasėlio priežiūra |
Jeigu iki sudygimo susidaro plutelė, pasėlį reikia nuakėti lengvomis akėčiomis skersai eilučių. Garstyčios mėgsta drėgmę, ypač sėkloms dygstant. |
| Nuėmimas | Bręstant stiebas darosi šviesesnis. Derlius nuimamas javų kombainu, kai pribręsta 75 % sėklų (75 % ankštarų įgauna pilkai gelsvą spalvą, sėklos – gelsvą spalvą, o lapai – sudžiūvę nukrenta). Nelaukti visiško sėklų subrendimo, nes sėklos išbyra. Kombainai paruošiami kaip rapsams. Kombainu iškultas sėklas nedelsiant džiovinti ne aukštesnėje nei 35 °C temperatūroje iki ne didesnio kaip 10 % drėgnio. |
| Kita |
Bičių atvežimas į lauką 2-3 dienos iki žydėjimo (2-3 bičių šeimos 1 ha) padidins sėklų derlių. Vienas žiedas žydi 3-4 dienas, bet esant pakankamam kiekiui vabzdžių apdulkintojų, žydi trumpiau. Žiedai skleidžia stiprų medaus kvapą. Iš 1 ha garstyčių bitės gali surinkti iki 100 kg medaus. |
Sareptiniai bastučiai (rudosios garstyčios) (Brassica juncea L.) eko
|
Etapas |
Aprašymas |
|---|---|
|
Nuotrauka |
|
|
Dirvožemis |
Dirvožemiui nelabai reiklios, bet nemėgsta labai sunkių ir labai lengvų, nederlingų dirvų. Optimalus pH 6,5-7,0. |
|
Sėjomaina |
Patariama auginti po žiemkenčių ar ankštinių augalų. Geriausiai dera po daugiamečių žolių, žiemkenčių, ankštinių bei kaupiamųjų augalų. Sėti į nepiktžolėtą dirvą. Po garstyčių nerekomenduojama sėti kryžmažiedžių augalų, linų, nes puola tie patys kenkėjai (spragės). |
|
Tręšimas |
Auginant derlingesniuose dirvožemiuose, tręšimas netaikomas. |
|
Sėjos laikas |
Anksti pavasarį, kai tik galima įeiti į dirvą (balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje, iki gegužės vidurio). Vėliau pasėtas labai puola spragės. |
|
Sėklos norma |
10-12 kg/ha. Sėjama 1-2 cm gylyje, 12,5 cm tarpueiliais, po sėjos voluojama. Pasėjus plačiais tarpueiliais, sėklos reikės mažiau, bet reikės prižiūrėti tarpueilius (purenti bent 2 kartus iki žydėjimo). Pasirenkant sėklos normą, reikia atsižvelgti į dirvožemio derlingumą, priešsėlio įdirbimo kokybę, piktžolėtumą. Mažiau sukultūrintoje dirvoje sėklos normą reikėtų padidinti. |
|
Pasėlio priežiūra |
Jeigu iki sudygimo susidaro plutelė, pasėlį reikia nuakėti lengvomis akėčiomis skersai eilučių. Garstyčios mėgsta drėgmę, ypač sėkloms dygstant, bet augimo metu yra atsparios sausroms. |
| Nuėmimas | Bręstant stiebas darosi tamsesnis. Derlius nuimamas javų kombainu, kai 75 % ankštarų įgauna pilkai gelsvą spalvą, sėklos – gelsvą spalvą, o lapai – sudžiūvę nukrenta (maždaug liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje). Prinokusios mechaniškai nepažeistos ankštys sėklų nebarsto. Kombainai paruošiami kaip rapsams. Kombainu iškultas sėklas nedelsiant džiovinti ne aukštesnėje nei 35 °C temperatūroje iki ne didesnio kaip 10 % drėgnio. Patariama neskubėti kulti nevisai subrendusių ir drėgnų garstyčių, nes sėklos gali pradėti pelyti. |
| Kita |
Bičių atvežimas į lauką 2-3 dienos iki žydėjimo (2-3 bičių šeimos 1 ha) padidins sėklų derlių. Žiedai skleidžia stiprų medaus kvapą. Iš 1 ha garstyčių bitės gali surinkti iki 100 kg medaus. |
Raudonieji dobilai (Trifolium pratense L.) eko
|
Etapas |
Aprašymas |
|---|---|
|
Nuotrauka |
|
|
Dirvožemis |
Gerai auga visose dirvose: sunkesnės ir lengvesnės mechaninės sudėties. Optimalus pH 6-7. |
|
Sėjomaina |
Geriausi priešsėliai – žieminiai ir vasariniai javai. Į tą patį lauką dobilai gali grįžti jau po 4-5 metų. |
|
Tręšimas |
Netaikomas. |
|
Sėjos laikas |
Sėjant su antsėliu, dobilų sėjos laikas priklauso nuo antsėlinių augalų sėjos. Iš pradžių pasėjamas antsėlis – miežiai, avižos, o po to įsėjami dobilai. Avižų pasėlyje dobilai gali būti sėjami 2-3 savaitės po avižų sėjos. Sėjant į žiemkenčius, dobilus sėti galima anksti pavasarį, vos tik pradžiūvus dirvoms arba nutirpus sniegui ant gruodo. |
|
Sėklos norma |
10-12 kg/ha daigių sėklų, sėjant 15 cm tarpueiliais be antsėlio. Geriausia sėti pakrikai – žieminiuose kviečiuose akėjant piktžoles paskutinį kartą, vasariniuose javuose – paskutinio akėjimo prieš piktžoles metu. Ekologiniuose rugių pasėliuose galima sėti anksti pavasarį ant gruodo. Labai svarbu įterpti negiliai – 1-2 cm gyliu. Norint sėklas reikiamai įterpti, naudinga prieš sėją lauką suvoluoti. |
|
Pasėlio priežiūra |
Nupjovus javus, rekomenduojama šiaudus susmulkinti ir tolygiai paskleisti lauke. Nesmulkinti šiaudai iš pradalgių surenkami ir išvežami iš lauko, kad dobilai galėtų normaliai augti. Dobilų sėklą galima auginti iš pirmos ir antros žolės. Kai sėklų derlių numatoma imti iš antros žolės, svarbu nesuvėlinti pirmos žolės pjūties. Nupjauti pirmą žolę reikia iki birželio 1 d ir anksčiau. Vėlyvųjų dobilų sėkla gaunama tik iš pirmos žolės. |
| Nuėmimas | Ankstyvieji raudonieji dobilai subręsta liepos antroje-rugpjūčio pirmoje pusėje, o vėlyvieji – rugpjūčio mėn. (drėgnais metais rugsėjo viduryje). Ankstyvųjų dobilų pirmos žolės sėklos nuėmimo laikas būna praėjus 8-10 savaičių, o vėlyvųjų dobilų – 6-10 savaičių nuo žydėjimo pradžios (žydėjimo pradžia laikoma kai pražysta apie 10 % butonų). Dobilus reikia nuimti tiesiogiai kombainais. Iškultas dobilų sėklas reikia kuo skubiau išvalyti, nes, palaikius ilgiau, sumažėja jų daigumas. Sausos, ne didesnio kaip 13 % drėgnio, dobilų sėklos sandėliuose laikosi gerai. |
| Kita | Dobilų žydėjimo pradžioje į pasėlį atvežamos bitės. Geriausiai apdulkina Kaukazo kalnų pilkosios ir jų bei vietinių bičių mišrūnės. Kai 1 m2 yra 250-300 dobilų galvučių, pakanka 1 bičių šeimos, kai 500-600 galvučių – trijų, kai daugiau kaip 700 galvučių – penkių bičių šeimų. Kai nuo dobilų lauko iki bityno didesnis nei 1 km atstumas, bites reikia į dobilus atvežti. |
Baltieji dobilai (Trifolium repens L.) eko
|
Etapas |
Aprašymas |
|---|---|
|
Nuotrauka |
|
|
Dirvožemis |
Tinkamiausi vidutinio sunkumo nepiktžolėti priemoliai ir priesmėliai. Dirva turi būti lygi arba nedidesnio kaip 2-3° nuolydžio. Optimalus pH 6-7. |
|
Sėjomaina |
Geriausi priešsėliai – javai. Baltiesiems dobilams ypač pavojingos daugiametės piktžolės. Todėl, jei dirvose jų gausu, reikėtų ūkyje turėti juodąjį pūdymą ir po jo sėti dobilus. Į tą patį lauką jie gali grįžti jau po 3 metų. |
|
Tręšimas |
Netaikomas. |
|
Sėjos laikas |
Geriausi antsėliniai augalai yra ankstyvųjų veislių miežiai. Sėjant su antsėliu, dobilų sėjos laikas priklauso nuo antsėlinių augalų sėjos. Iš pradžių pasėjamas antsėlis, o po to įsėjami baltieji dobilai. Sėjant be antsėlio, baltuosius dobilus galima sėti iki liepos mėnesio pradžios. |
|
Sėklos norma |
4-5 kg/ha daigių sėklų, sėjant 15 cm tarpueiliais be antsėlio. Sėjant kaip įsėlį, būtina privoluoti prieš sėją ir po sėjos. Labai svarbu įterpti negiliai – 0,5-1 cm gyliu. Norint sėklas reikiamai įterpti, naudinga prieš sėją lauką suvoluoti. Voluojama dirva ir po dobilų sėjos. |
|
Pasėlio priežiūra |
Pasėjus su antsėliu ir jį nupjovus, išgabenti iš lauko šiaudus. Auginant sėklas iš antros žolės, būna švaresnis pasėlis, nes nupjautos piktžolės nespėja atželti ir subrandinti sėklų. Jei baltieji dobilai nepiktžolėti ir butonizacijos metu sausa, sėklą galima imti ir iš pirmos žolės. Kai sėkla auginama iš antros žolės, svarbu nesuvėlinti pirmos žolės pjūties. Pirmąją žolę geriausia nupjauti 8-10 cm aukščiu, kai subaltuoja pirmosios jų galvutės (gegužės trečiąją dekadą). |
| Nuėmimas | Baltieji dobilai subręsta liepos antroje-rugpjūčio pirmoje pusėje. Pjaunami, kai apie 50-60 % galvučių būna sausos, parudavusios ir iš jų lengvai išsitrina sėklos. Iškultas dobilų sėklas reikia kuo skubiau išvalyti, nes palaikius ilgiau, gali sumažėti jų daigumas. Sausos, ne didesnio kaip 13 % drėgnio, dobilų sėklos sandėliuose laikosi gerai. |
| Kita | Dobilų žydėjimo pradžioje į pasėlį atvežamos bitės. Kai 1 m2 yra 250-300 dobilų galvučių, pakanka 1 bičių šeimos, kai 500-600 galvučių – trijų, kai daugiau kaip 700 galvučių – penkių bičių šeimų. Kai nuo dobilų lauko iki bityno didesnis nei 1 km atstumas, bites reikia į dobilus atvežti |
Rausvieji dobilai (Trifolium hybridum L.) eko
|
Etapas |
Aprašymas |
|---|---|
|
Nuotrauka |
|
|
Dirvožemis |
Tinka auginti drėgnesnėse rūgštesnėse ir durpingose dirvose, kuriose raudonieji dobilai dera blogiau. |
|
Sėjomaina |
Geriausi priešsėliai – javai. Nors rausvuosius dobilus tikslinga auginti grynus, tačiau taip pat sėkmingai galima sėti su antsėliu. Tuomet dirva paruošiama antsėliniams augalams, o dobilai įsėjami papildomai. Geriausi antsėliniai augalai yra miežiai, avižos. Į tą patį lauką rausvieji dobilai gali grįžti jau po 2-3 metų. |
|
Tręšimas |
Netaikomas. |
|
Sėjos laikas |
Sėjant su antsėliu, dobilų sėjos laikas priklauso nuo antsėlinių augalų sėjos. Iš pradžių pasėjamas antsėlis – miežiai, avižos, o po to įsėjami dobilai. |
|
Sėklos norma |
4-6 kg/ha daigių sėklų, sėjant 15 cm tarpueiliais. Labai svarbu įterpti negiliai – 0,5-1,5 cm gyliu. Naudinga prieš sėją lauką suvoluoti. |
|
Pasėlio priežiūra |
Pasėjus su antsėliu ir jį nupjovus, iš lauko išgabenti šiaudus, kad dobilai galėtų normaliai augti. Rausvųjų dobilų sėkla gaunama tik iš pirmos žolės. |
| Nuėmimas | Rausvieji dobilai subręsta liepos pabaigoje-rugpjūčio pirmoje pusėje. Nustatyta, kad rausvųjų dobilų pagrindinę derliaus dalį duoda galvutės, kurios žydėjo birželyje ar liepos pirmoje pusėje. Viena iš priežasčių, dėl ko nesunoksta vėliau žydinčių galvučių sėkla – efektyvios šilumos stoka. Iškultas dobilų sėklas reikia kuo skubiau išvalyti, nes palaikius ilgiau, gali sumažėti jų daigumas. Sausos, ne didesnio kaip 13 % drėgnio, dobilų sėklos sandėliuose laikosi gerai. |
| Kita | Kadangi rausvieji dobilai labiau byra už raudonuosius, todėl svarbu nesuvėlinti derliaus nuėmimo. Dobilų žydėjimo pradžioje į pasėlį atvežamos bitės, geriausiai apdulkinimui tinka Kaukazo kalnų pilkosios ir jų bei vietinių bičių mišrūnės. Kai 1 m2 yra 250-300 dobilų galvučių, pakanka 1 bičių šeimos, kai 500-600 galvučių – trijų, kai daugiau kaip 700 galvučių – penkių bičių šeimų. Kai nuo dobilų lauko iki bityno didesnis nei 1 km atstumas, bites reikia į dobilus atvežti. |
_Jono.jpg)
Purpuriniai dobilai (Trifolium incarnatum L.) eko
|
Etapas |
Aprašymas |
|---|---|
|
Nuotrauka |
|
|
Dirvožemis |
Tinka vidutinio drėgnumo dirvožemiai, gerai aprūpinti kalciu ir maistinėmis medžiagomis, nepiktžolėti. Gerai auga visose dirvose: sunkesnės ir lengvesnės mechaninės sudėties. Optimalus pH 5,8-7. |
|
Sėjomaina |
Sėjami po anksti nuimtų žieminių javų (dažnas priešsėlis yra žieminiai miežiai), po ankstyvųjų bulvių ir kitų augalų, kurie nuimami anksti. Svarbu, kad bent tris ankstesnius metus sklype nebūtų auginti dobilai. Be to, turi būti išlaikytas mažiausiai 1 metro atstumas nuo gretimo lauko, kad būtų išvengta priemaišų. Mažiausias izoliacinis atstumas metrais nuo aplinkinių žiedadulkių šaltinių, galinčių sukelti nepageidaujamą susikryžminimų, yra mažiausiai 200 metrų (kai laukai iki 2 ha) arba 100 metrų (kai laukai virš 2 ha). |
|
Tręšimas |
Netaikomas. Sėkliniams pasėliams auginimo sezonui reikia nuo 50 iki 70 kg/ha P2O5 ir nuo 80 iki 100 kg/ha K2O, tad pasirinktas auginimui dirvožemis turėtų būti turtingas maisto medžiagų. |
|
Sėjos laikas |
Sėjama antrą rugpjūčio dekadą. Sudygę turi sustiprėti ir pasiruošti žiemojimui, tačiau neperaugti, kad gerai žiemotų. |
|
Sėklos norma |
4 milijonus daigių sėklų į hektarą, tai yra nuo 16 iki 18 kg/ha, 1–2 cm gyliu, tarpai tarp eilių 20 cm. Vidutinis 1000 sėklų svoris yra apie 4 gramus. Norint sėklas reikiamai įterpti, naudinga prieš sėją lauką suvoluoti. |
|
Pasėlio priežiūra |
Po sėjos sausa dirva privoluojama. Svarbu, kad pasėlis sudygtų tolygiai ir greitai, todėl sėjant svarbu dirvos drėgmė. Tinkamai sudygę ir gerai išsivystę augalai turi visus šansus gerai žiemoti. Rudenį ir žiemą atkreipti dėmesį į pelėsio atsiradimą. Sparčiai auga esant ir žemesnėms temperatūroms pavasarį. Žydi maždaug nuo gegužės vidurio. Sėklos imamos iš pirmo derliaus, nes nupjauti neatželia. |
| Nuėmimas | Sėklos subręsta iki liepos 10-20 d. Kai pasėlis yra sausas, derlius nuimamas gerai išvalytu kombainu. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas teisingam kombaino sureguliavimui: būgno sukimosi greitis – 800-900, ir tarpelis tarp būgno ir pobūgnio – 1-3 mmm Įprastomis sąlygomis purpurinių dobilų sėklų derlius yra apie 500 kg/ha. Nuėmus derlių, sėklą reikia kuo greičiau išvalyti ir išdžiovinti (geriausia – vėdinant). Išdžiovinus bent iki 12 % drėgmės, atliekamas galutinis valymas |
| Kita | Bitės didina dobilų sėklų derlių |
Pašariniai motiejukai (Phleum pratense L.) eko
|
Etapas |
Aprašymas |
|---|---|
|
Nuotrauka |
|
|
Dirvožemis |
Tinka auginti įvairios mechaninės sudėties dirvose ir vidutinio sunkumo priemoliuose, galima auginti ir nusausintuose durpynuose. Svarbu, kad pakankamai būtų drėgmės. Optimalus pH 5,5-6,0. |
|
Sėjomaina |
Geriausi priešsėliai – žiemkenčiai, vasarinai miežiai ar kviečiai, šiuos antsėlio augalus reikia tręšti saikingai, kad pasėlis nenustelbtų jaunų motiejukų įsėlio. Ypatingai tinkami priešsėliai, kurie prieš tai buvo tręšti mėšlu. |
|
Tręšimas |
Tręšti sertifikuotomis ekologiškomis trąšomis. |
|
Sėjos laikas |
Anksti, kai tik galima įeiti į dirvą (balandžio viduryje). Sudygimui svarbu drėgmė. Sėjant motiejukus be antsėlio, dirva ruošiama rudenį, tačiau nesuardant armens, gerai išlyginama. |
|
Sėklos norma |
Anksti, kai tik galima įeiti į dirvą (balandžio viduryje). Sudygimui svarbu drėgmė. Sėjant motiejukus be antsėlio, dirva ruošiama rudenį, tačiau nesuardant armens, gerai išlyginama. |
|
Pasėlio priežiūra |
Pasėjus sausoje dirvoje, reikėtų privoluoti arba tinkamiausias variantas būtų privoluoti antsėlinį augalą prieš įsėjant motiejukus. |
| Nuėmimas | Pjauti ne žemiau kaip 8 cm. Motiejukai subręsta liepos paskutinę-rugpjūčio pirmą dekadą. Sėkloms nuimamas laukas būna šviesiai pilko atspalvio. Galimi du nuėmimo būdai. Tiesiogiai, kada žiedynai braukiant iš viršaus į apačią jau nubraukiami ranka. Galimi 2-5 % nuostolio dėl išbyrėjimo ir dalis žalokų silpnesnių augalų sėklų. Kitas nuėmimo būdas – nupjauti į pradalges ir pribrandinti iki pilnos brandos. Šitas būdas labiau pasiteisina nelietingą rudenį. |
| Kita | Geras įsišaknijimas pirmais metais sąlygoja būsimus derlius. Praktikoje motiejukai niekada neperauga antsėlio, bet antsėlį reikia nuimti laiku, kad motiejukų pasėlis nebūtų nuskurdęs. Sėklinius stiebus motiejukai išaugina tik antrais augimo metais. Didžiausią derlių duoda trečiais auginimo metais. Šis augalas atsparus šalčiams, rudenį vegetacija sustoja, kai paros temperatūra nukrinta iki 10 ºC. Vėlyvos sėjos motiejukų derliai būna mažesni. LŽI tyrimai rodo, kad sėklų derlių galima gauti 7 metus, bet sėklininkystei motiejukus rekomenduojama auginti 3-4 metus. |
.jpg)
Daugiametės svidrės (Lolium perenne L.) eko
|
Etapas |
Aprašymas |
|---|---|
|
Nuotrauka |
|
|
Dirvožemis |
Geriausia auga derlingesnėse ir drėgnose dirvose, tinka lengvesnės, sukultūrintos, nevarputėtos priemolio dirvos. Blogai auga rūgščiose smėlingose dirvose ir netinka auginti durpynuose. Netinka auginti, kur aukštai gruntinis vanduo, nes neatlaiko ilgesnio užliejimo. Optimalus pH 5,5-7,0. |
|
Sėjomaina |
Geriausi priešsėliai – žiemkenčiai, vasarinai miežiai ar vasariniai kviečiai, svarbiausia, kad antsėlio augalai neišgultų. Sėklinis sklypas laikomas vienerius-dvejus metus. |
|
Tręšimas |
Netaikomas. |
|
Sėjos laikas |
Geriausias sėjos laikas – gegužės mėnuo. Sėjant be antsėlio, sėja galima iki rugpjūčio vidurio. Daugiametės svidrės greitai dygsta, gerai auga, puikiai krūmijasi. Augalas reikliausias šilumai iš visų varpinių žolių. |
|
Sėklos norma |
12-15 kg/ha, sėjant su avižų ( 160-170 kg/ha) antsėliu. Rekomenduojama sėti siaurais tarpueiliais. Svarbu įterpti sėklas reikiamu 2 cm gyliu, todėl puresnes dirvas po avižų sėjos prieš svidrės sėją reikia voluoti. |
|
Pasėlio priežiūra |
Įrengiant svidrių sėklinį sklypą, svarbu parinkti nevarputėtą dirvą. Pasėlių priežiūra kaip ir kitų varpinių žolių. Avižoms (ir piktžolėms) pakilus į 15-20 cm aukštį, nušienaujama. Esant reikalui, tai atliekam antrą kartą. Sėjos metais peraugusi žolė nupjaunama antroje spalio pusėje. Nuėmus svidrių derlių sekančiais metais, visada užauga atolas, kurį reikia nupjauti pasibaigus augalų vegetacijai. |
| Nuėmimas | Dažniausiai sėklų nuėmimo laikas – liepos pabaiga. Laukas paruduoja, braukiant ranka per šluoteles, sėklos jau byra nuo labiausiai pribrendusių augalų. Nesuvėlinti derliaus nuėmimo – subrendusios svidrės lengvai nubyra. Galimas derlingumas – 900-1600 kg/ha. Nuimamos tiesioginiu kombainavimu, svarbu lenktuvų sukimosi greitis, kad sukdamiesi nešukuotų pasėlio. Kūlimo metu sėklos būna 17-20 % drėgnio, tad jas džiovinti reikia mažai. Sėklų drėgnumas sertifikavimui (priėmimui) 14 %. Džiovyklose paduodamo oro temperatūra ne aukštesnė nei 32-35 °C. |
| Kita | Nuėmus gausų sėklų derlių, pasėlis dažniausiai išretėja. Dėl pasėlio išretėjimo ir galimo iššalimo, sėklų derlų auginame 1-2 metus. Svidrių sėkliniame pasėlyje varpučio neturi būti. |
Tikrieji eraičinai (Festuca pratensis Huds.) eko
|
Etapas |
Aprašymas |
|---|---|
|
Nuotrauka |
|
|
Dirvožemis |
Gerai auga visuose derlingesniuose dirvožemiuose. Gali augti ir lengvesniuose sausuose dirvožemiuose. Tinkamiausi yra drėgni priemolio, molio ir humusingi dirvožemiai. Optimalus pH 5,5-7,0. |
|
Sėjomaina |
Gali būti auginami sėjomainoje kaip daugiametės žolės arba atskirame sklype, kur sėklą bus galima imti 2-3 metus. |
|
Tręšimas |
Netaikomas. |
|
Sėjos laikas |
Sėjant su antsėliu (miežiais, avižom) – kuo anksčiau, kad užtektų drėgmės sudygimui. Sėjama eiliniu būdu. Įprastinė antsėlio sėklos norma mažinama 20-30 %. |
|
Sėklos norma |
12-16 kg/ha, sėjant su antsėliu. Sėjant be antsėlio – 12 kg/ha. Sėkla įterpiama 0,5-1,0 cm gyliu. |
|
Pasėlio priežiūra |
Nuėmus antsėlio derlių, šiaudai susmulkinami ir tolygiai paskleidžiami arba išvežami iš lauko. |
| Nuėmimas | Sėklai derlius pjaunamas dažniausiai liepos antroje pusėje. Imama kombainu prasidėjus kietajai brandai. Delsti negalima, nes sėklos išbyra. Kad mažiau nubyrėtų sėklų, derlių geriausia imti anksti rytą, lėtai važiuojant kombainu (iki 2 km/val.), nes padidinus greitį, dalis sėklų išbyra su kūlenomis. Iškultas sėklas valyti, džiovinti iki standartinio 14 % drėgnio. Eraičinas sėklai pjaunamas aukštai, paliekant didesnes ražienas. Ataugęs atolas nepjaunamas, neganomas, paliekamas, kad kitų metų derlius būtų didesnis. |
| Kita | Neilgas užliejimas daug žalos nepadaro. Žolyne gali išsilaikyti 10 ir daugiau metų, bet sėkla imama 2-3 metus. Nėra jautrūs sausrai, nes drėgmę šaknys paima iš gilesnių sluoksnių. Atsparūs šalčiui. Pavėsyje auga blogai. |
.jpg)
Nendriniai eraičinai (Festuca arundinacea Schreb.) eko
|
Etapas |
Aprašymas |
|---|---|
|
Nuotrauka |
|
|
Dirvožemis |
Auga visų tipų drėgnesniuose dirvožemiuose, išskyrus sunkų molį, sausą smėlį bei stipriai rūgščias dirvas. Tinkamiausi normalaus drėgnio priemoliai, tinka ir lengvesni priesmėliai. Optimalus pH 5,5-6,0. Rūgštesnius nei pH 5,5 dirvožemius reiktų kalkinti. |
|
Sėjomaina |
Gali būti auginami sėjomainoje kaip daugiametės žolės arba atskirame sklype, kur sėklą bus galima imti 2-3 metus, neskaitant sėjos metų. Tinka sėti po patręštų kaupiamųjų, vienmečių žolių, mėšlu tręštų žiemkenčių. Sėjami į nepiktžolėtą, nevarputėtą lauką. Sėjamas be antsėlio. Kartais gali būti sėjami su antsėliu, bet svarbu, kad jis nustelbtų jauno eraičinų pasėlio. |
|
Tręšimas |
Tręšiama ekologiškomis trąšomis arba sėjama į maisto medžiagų turtingą dirvą, po gerų priešsėlių. |
|
Sėjos laikas |
Anksti pavasarį, kartais ir vėliau – iki liepos pradžios. Vėlinant sėją, sėkliniai pasėliai būna retesni, mažėja sėklų derlius. |
|
Sėklos norma |
8-10 kg/ha, sėjama 30 cm tarpueiliais. Sėjant siauraeiliu būdu – 10-14 kg/ha. Sėkla įterpiama 2-3 cm gyliu. Naudinga suvoluoti. |
|
Pasėlio priežiūra |
Piktžolės naikinamos kas metai varpiniams javams skirtais herbicidais arba pirmais metais purenimu 2-3 kartus (jei platūs tarpueiliai). Naudojimo metais tarpueiliai purenami anksti pavasarį ir nuėmus sėklų derlių. Priežiūra nuo kenkėjų – pagal poreikį. Gali reikėti augimo reguliatorių stiebo tįsimo metu, kad pasėlis nesugultų. Sugulę augalai prasčiau apdulkinami, sėklų derlius bus mažesnis. |
| Nuėmimas | Sėklai derlius pjaunamas dažniausiai liepos mėnesį. Imama kombainu baigiantis vaškinei ar prasidėjus kietajai brandai. Sėklos byra gan lengvai, bet mažiau nei tikrojo eraičino. Kad mažiau nubyrėtų sėklų, derlių geriausia imti anksti rytą, lėtai važiuojant kombainu (iki 2 km/val.), nes padidinus greitį, dalis sėklų išbyra su kūlenomis. Iškultas sėklas valyti, džiovinti iki standartinio sėklinei medžiagai ne didesnio kaip 14 % drėgnio. Eraičinas sėklai pjaunamas aukštai, paliekant didesnes ražienas. Nuėmus sėklų derlių, likusią masę reikia nupjauti ir sunaudoti pašarams. Prieš žiemą (rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje) užaugęs atolas nupjaunamas 10-15 cm aukščiu. Atole nendrinis eraičinas generatyvinių (vaisinių) ūglių beveik nesuformuoja. |
| Kita |
Po sėjos dygsta lėtai, ypač jei orai vėsūs. |
_Jono.jpg)
.JPG){kind=logo}
UAB „Agrolitpa“
Keravos g. 17, Keravos k.,
LT-38131 Panevėžio r. sav.
Įmonės k. 168598128
PVM k. LT685981219
Tel. 8 615 11 315
El. paštas info@agrolitpa.lt
Keravos g. 17, Keravos k.,
LT-38131 Panevėžio r. sav.
Įmonės k. 168598128
PVM k. LT685981219
Tel. 8 615 11 315
El. paštas info@agrolitpa.lt