Atgal

Pupininių pašarinių žolių sėklininkystės technologijos


Baltieji dobilai (Trifolium repens L.)

Etapas

Aprašymas
 

Dirvožemis

Tinkamiausi vidutinio sunkumo priemoliai ir priesmėliai. Dirva turi būti lygi arba nedidesniu kaip 2-3°nuolydžiu. Optimalus pH 6-7.

Sėjomaina

Geriausi priešsėliai – javai. Baltiesiems dobilams ypač pavojingos daugiametės piktžolės, todėl, jei dirvose jų gausu, reikėtų ūkyje turėti juodąjį pūdymą ir po jo sėti dobilus. Į tą patį lauką jie gali grįžti jau po 3 metų.

Tręšimas

 P ir K trąšų jiems beriama pilna norma, tuo tarpu azoto trąšų reikėtų berti ne daugiau kaip 60 kg/ha v.m. Naudojimo metais trąšų išberiama vidutiniškai P 60-80, K 70-90 v.m. kg/ha.

Sėjos laikas

Geriausi antsėliniai augalai yra ankstyvųjų veislių miežiai. Sėjant su antsėliu, dobilų sėjos laikas priklauso nuo antsėlinių augalų sėjos. Iš pradžių pasėjamas antsėlis, o po to įsėjami baltieji dobilai. Sėjant be antsėlio, baltuosius dobilus galima sėti iki liepos mėn. pradžios.

Sėklos norma

Sėjant 15 cm tarpueiliais, pakanka išsėti 4-5 kg/ha daigių sėklų. Sėjant be antsėlio, plačiais 30 cm tarpueiliais, pakanka 3-4 kg/ha daigių sėklų. Labai svarbu įterpti negiliai – 0,5-1 cm gyliu. Norint sėklas tinkamai įterpti, naudinga (lengvesnėse dirvose – būtina) prieš sėją lauką suvoluoti. Dirva voluojama ir po dobilų sėjos.

Pasėlio priežiūra

Pasėjus su antsėliu ir jį nupjovus, išgabenti iš lauko šiaudus. Prieš kenkėjus dobilai purškiami vieną kartą, ataugus skrotelei. Auginant sėklas iš antros žolės, būna švaresnis pasėlis, nes nupjautos piktžolės nespėja atželti ir subrandinti sėklų. Jei baltųjų dobilų butonizacijos metu sausra ir jei dobilai nepiktžolėti, juos sėklai galima palikti iš pirmos žolės. Kai sėkla auginama iš antros žolės, svarbu nesuvėlinti pirmos žolės pjūties. Pirmąją žolę geriausia nupjauti 8-10 cm aukščiu, kai subaltuoja pirmosios jų galvutės (gegužės trečiąją dekadą).
Sėjos metais nuo piktžolių purškiama herbicidais, kai baltieji dobilai turi 1-2 tikruosius lapeliai ir vėliau. Nuo kenkėjų pirmą žolę purkšti du kartus: kai dobilai 10-17 cm aukščio ir butonizacijos pradžioje, praėjus 10 dienų po pirmo purškimo. Antrą žolę purkšti vieną kartą, praėjus maždaug dviem savaitėm po pirmos pjūties.

Nuėmimas

Baltieji dobilai subręsta liepos antroje-rugpjūčio pirmoje pusėje. Pjaunami, kai apie 50-60 % galvučių būna sausos, parudavusios, ir iš jų lengvai išsitrina sėklos.               
Baltuosius dobilus galima desikuoti, kai pasėlyje subrendusių ir pusiau brandžių galvučių yra 65-70 %. Geriausia desikuoti praėjus 9 savaitėms po žydėjimo pradžios (žydėjimo pradžia laikoma kai pražysta apie 10 % butonų). Desikavus pasėlius, juos nuimti tiesiogiai kombainais. Iškultas dobilų sėklas reikia kuo skubiau išvalyti, nes palaikius ilgiau gali sumažėti jų daigumas. Sausos, ne didesnio kaip 13 % drėgnio, dobilų sėklos sandėliuose laikosi gerai.

Kita

Dobilų žydėjimo pradžioje į pasėlį atvežama bitės. Kai 1 m2 yra 250-300 dobilų galvučių, pakanka 1 bičių šeimos, kai 500-600 galvučių – trijų, kai daugiau kaip 700 galvučių – penkių bičių šeimų.
Raudonieji dobilai (Trifolium pratense L.)

Etapas

Aprašymas

Nuotrauka

Dirvožemis

Gerai auga visose dirvose: sunkesnės ir lengvesnės mechaninės sudėties. Optimalus pH 6-7.

Sėjomaina

Geriausi priešsėliai – kaupiamieji augalai. Labai derlingose dirvose jie gali būti sėjami ir po žiemkenčių. Į tą patį lauką gali grįžti jau po 4-5 metų. Geriausi antsėliniai augalai yra miežiai, žieminiai rugiai ir kviečiai.

Tręšimas

Sėklinių dobilų pasėliams turėtų užtekti priešsėlio patręšimo.

Sėjos laikas

Sėjant su antsėliu, dobilų sėjos laikas priklauso nuo antsėlinių augalų sėjos. Iš pradžių pasėjamas antsėlis – miežiai, avižos, o po to – įsėjami dobilai. Avižų pasėlyje dobilai gali būti sėjami 2-3 savaitės po avižų sėjos. Sėjant į žiemkenčius, raudonuosius dobilus sėti reikia anksti pavasarį, vos tik pradžiūvus dirvoms arba nutirpus sniegui ant gruodo.

Sėklos norma

8-10 kg/ha daigių sėklų, sėjant 15 cm tarpueiliais, arba 6-8 kg/ha, sėjant be antsėlio plačiais 30 cm tarpueiliais. Labai svarbu įterpti negiliai –1-2 cm gyliu. Naudinga prieš sėją lauką suvoluoti.

Pasėlio priežiūra

Pasėjus su antsėliu ir jį nupjovus, labai svarbu kuo greičiau iš lauko išgabenti šiaudus, kad dobilai galėtų normaliai augti. Ankstyvųjų dobilų sėklą galima auginti iš pirmos ir antros žolės. Kai sėklų derlių numatoma imti iš antros žolės, svarbu nesuvėlinti pirmos žolės pjūties. Nupjauti pirmą žolę reikia iki birželio 1 d. arba anksčiau. Vėlyvųjų dobilų sėkla gaunama tik iš pirmos žolės.

Nuėmimas

Ankstyvieji raudonieji dobilai subręsta liepos antroje-rugpjūčio pirmoje pusėje, o vėlyvieji – rugpjūčio mėn. (drėgnais metais net rugsėjo pirmoje pusėje). Raudonuosius ankstyvuosius dobilus galima desikuoti, kai pasėlyje subrendusių ir pusiau brandžių galvučių yra 70-80 %, o vėlyvuosius – kai 80-90 %. Geriausia desikuoti 5-7 dienas prieš numatomą pjūtį. Ankstyvųjų dobilų pirmos žolės sėklų nuėmimo laikas būna praėjus 8-10 savaičių nuo žydėjimo pradžios (žydėjimo pradžia laikoma kai pražysta apie 10 % butonų), o vėlyvųjų dobilų – praėjus 6-10 savaičių. Desikavus pasėlius, juos reikia nuimti tiesiogiai kombainais. Iškultas dobilų sėklas reikia kuo skubiau išvalyti, nes palaikius ilgiau, sumažėja jų daigumas. Sausos, ne didesnio kaip 13 % drėgnio, dobilų sėklos sandėliuose laikosi gerai.

Kita

Dobilų žydėjimo pradžioje į pasėlį atvežamos bitės, geriausiai apdulkinimui tinka Kaukazo kalnų pilkosios ir jų bei vietinių bičių mišrūnės. Kai 1 m2 yra 250-300 dobilų galvučių, pakanka 1 bičių šeimos, kai 500-600 galvučių – trijų, kai daugiau kaip 700 galvučių – penkių bičių šeimų. Kai nuo dobilų lauko iki bityno didesnis nei 1 km atstumas, bites reikia į dobilus atvežti.
Rausvieji dobilai (Trifolium hybridum L.)

Etapas

Aprašymas

Nuotrauka

 

Dirvožemis

Rausvieji dobilai tinka auginti drėgnesnėse rūgštesnėse ir durpingose dirvose, kuriose raudonieji dobilai dera blogiau.

Sėjomaina

Geriausi priešsėliai – javai. Nors rausvuosius dobilus tikslinga auginti grynus, tačiau taip pat sėkmingai galima auginti su antsėliu. Tuomet dirva paruošiama antsėliniams augalams, o dobilai įsėjami papildomai. Į tą patį lauką jie gali grįžti jau po 2-3 metų.

Tręšimas

Geriausi antsėliniai augalai yra miežiai. P ir K jiems beriama pilna norma, tuo tarpu azoto trąšų reikėtų berti ne daugiau kaip 60 kg/ha v.m. Kai dirvose stinga boro ir molibdeno, labai naudinga patręšti šiomis trąšomis

Sėjos laikas

Sėjant su antsėliu, dobilų sėjos laikas priklauso nuo antsėlinių augalų sėjos. Iš pradžių pasėjamas antsėlis – miežiai, o po to įsėjami dobilai.

Sėklos norma

4-6 kg/ha daigių sėklų, sėjant 15 cm tarpueiliais. Labai svarbu įterpti negiliai – 0,5-1,5 cm gyliu. Naudinga prieš sėją lauką suvoluoti.

Pasėlio priežiūra

Pasėjus su antsėliu ir jį nupjovus, iš lauko išgabenti šiaudus, kad dobilai galėtų normaliai augti. Rausvųjų dobilų sėkla gaunama tik iš pirmos žolės. Prieš kenkėjus jie purškiami du kartus: esant dobilams 5-8 cm aukščio ir butonizacijos pradžioje.
Nuėmimas Rausvieji dobilai subręsta liepos pabaigoje-rugpjūčio pirmoje pusėje. Nustatyta, kad rausvųjų dobilų pagrindinę derliaus dalį duoda galvutės, kurios žydėjo birželyje ar liepos pirmoje pusėje. Viena iš priežasčių, dėl ko nesunoksta vėliau žydinčių galvučių sėkla – efektyvios šilumos stoka. Rausvuosius dobilus galima desikuoti, kai pasėlyje subrendusių ir pusiau brandžių galvučių yra 70-80 %. Desikavus pasėlius, juos reikia nuimti tiesiogiai kombainais. Iškultas dobilų sėklas reikia kuo skubiau išvalyti, nes palaikius ilgiau gali sumažėti jų daigumas. Sausos, ne didesnio kaip 13 % drėgnio, dobilų sėklos sandėliuose laikosi gerai.
Kita Kadangi rausvieji dobilai labiau byra už raudonuosius, todėl svarbu nesuvėlinti derliaus nuėmimo. Dobilų žydėjimo pradžioje į pasėlį atvežamos bitės, geriausiai apdulkinimui tinka Kaukazo kalnų pilkosios ir jų bei vietinių bičių mišrūnės. Kai 1 m2 yra 250-300 dobilų galvučių, pakanka 1 bičių šeimos, kai 500-600 galvučių – trijų, kai daugiau kaip 700 galvučių – penkių bičių šeimų. Kai nuo dobilų lauko iki bityno didesnis nei 1 km atstumas, bites reikia į dobilus atvežti.
Purpuriniai dobilai (Trifolium incarnatum L.)

Etapas

Aprašymas

Nuotrauka

 

Dirvožemis

Tinka vidutinio drėgnumo dirvožemiai, gerai aprūpinti kalciu ir maistinėmis medžiagomis, nepiktžolėti. Gerai auga visose dirvose: sunkesnės ir lengvesnės mechaninės sudėties. Optimalus pH 5,8-7.

Sėjomaina

Sėjami po anksti nuimtų žieminių javų (dažnas priešsėlis yra žieminiai miežiai), po ankstyvųjų bulvių ir kitų augalų, kurie nuimami anksti. Svarbu, kad bent tris ankstesnius metus sklype nebūtų auginti dobilai. Be to, turi būti išlaikytas mažiausiai 1 metro atstumas nuo gretimo lauko, kad būtų išvengta priemaišų. Mažiausias izoliacinis atstumas metrais nuo aplinkinių žiedadulkių šaltinių, galinčių sukelti nepageidaujamą susikryžminimų, yra mažiausiai 200 metrų (kai laukai iki 2 ha) arba 100 metrų (kai laukai virš 2 ha).

Tręšimas

Sėkliniams pasėliams auginimo sezonui reikia nuo 50 iki 70 kg/ha P2O5 ir nuo 80 iki 100 kg/ha K2O, tad prieš sėją reiktų patręšti arba auginimui pasirinkti dirvožemį turtingą maisto medžiagų.

Sėjos laikas

Sėjama antrą rugpjūčio dekadą. Sudygę turi sustiprėti ir pasiruošti žiemojimui, tačiau neperaugti, kad gerai žiemotų.

Sėklos norma

4 milijonus daigių sėklų į hektarą, tai yra nuo 16 iki 18 kg/ha, 1–2 cm gyliu, tarpai tarp eilių 20 cm.  Vidutinis 1000 sėklų svoris yra apie 4 gramus. Norint sėklas reikiamai įterpti, naudinga prieš sėją lauką suvoluoti.

Pasėlio priežiūra

Po sėjos sausa dirva privoluojama. Svarbu, kad pasėlis sudygtų tolygiai ir greitai, todėl sėjant svarbu dirvos drėgmė. Tinkamai sudygę ir gerai išsivystę augalai turi visus šansus gerai žiemoti. Reikalui esant, parenkami dobilams tinkantys herbicidai Rudenį ir žiemą atkreipti dėmesį į pelėsio atsiradimą. Sparčiai auga esant ir žemesnėms temperatūroms pavasarį. Galima paskatinti boro ir molibdeno turinčiais preparatais. Žydi maždaug nuo gegužės vidurio. Sėklos imamos iš pirmo derliaus, nes nupjauti neatželia.
Nuėmimas Sėklos subręsta iki  liepos 10-20 d.  Kai pasėlis yra sausas, derlius nuimamas gerai išvalytu kombainu. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas teisingam kombaino sureguliavimui: būgno sukimosi greitis – 800-900, ir tarpelis  tarp būgno ir pobūgnio  – 1-3 mmm. Įprastomis sąlygomis purpurinių dobilų sėklų derlius yra apie 500 kg/ha. Nuėmus derlių, sėklą reikia kuo greičiau išvalyti ir išdžiovinti (geriausia – vėdinant). Išdžiovinus bent iki 12 % drėgmės, atliekamas galutinis valymas
Kita Bitės didina dobilų sėklų derlių
Paprastieji garždeniai (Lotus corniculatus L.)

Etapas

Aprašymas

Nuotrauka

 

Dirvožemis

Gerai auga tiek sunkiuose molio, priemolio, tiek lengvuose priesmėlio ar net smėlio dirvožemiuose. Pakelia rūgštesnius dirvožemius, atsparus užliejimui. Gerai auga ir nerūgščiuose dirvožemiuose. Blogiau auga rūgščiuose ir šlapiuose dirvožemiuose. Optimalus pH 6,2-6,5, bet gali augti ir prie pH 4,5-7,0.

Sėjomaina

Vienoje vietoje gali augti ir derėti keletą metų. Sėklų derlių imti dvejus metus. Galima sėjomaina: vasarojus + gargždenio įsėlis – I metų gargždenis – II metų gargždenis – žieminiai – vasarojus – kaupiamieji.

Tręšimas

Prieš sėją P 50-60, K 60-70 v.m. kg/ha, pakoreguojant pagal dirvožemio turtingumą. Kiekvieną pavasarį P 50-60, K 60-70 v.m. kg/ha.

Sėjos laikas

Sėjant su antsėliu – kuo anksčiau, kad užtektų drėgmės sudygimui. Sėjant be antsėlio, galima ir kiek vėliau, bet nevėliau birželio vidurio.

Sėklos norma

12-15 kg/ha, sėjant pakrikai gryną gargždenį. Sėkla įterpiama 1-1,5 cm gyliu. Rekomenduojama sėklininkystei gargždenį sėti be antsėlio.

Pasėlio priežiūra

Atsparus žiemos šalčiams ir pavasario šalnoms. Jei pasėta su antsėliu, svarbu kuo greičiau nuimti antsėlį, kad gargždenis galėtų normaliai vystytis ir augti. Atsparus sausrai, šalčiui, vidutinėms šalnoms. 

Nuėmimas Sėklai derlius pjaunamas antraisiais augimo metais iš pirmos žolės dažniausiai pirmoje rugpjūčio pusėje. Imama kombainu kai paruduoja 60-70 % ankštelių. Delsti negalima, nes anksčiau subrendusios ankštelės lengvai atsidaro ir sėklos išbyra. Iškultas sėklas valyti, džiovinti iki standartinio 13 % drėgnio. Jei sėklos subręsta sėjos metais, sėklų imti nerekomenduojama, žydintį gargždenį rekomenduojama nupjauti pašarui.
Kita Paprastasis gargždenis yra atsparus nematodoms. Gargždeniui drėgmės reikia daug, bet pakelia ir sausras, trumpalaikį užliejimą. Pavasarį anksti atželia. Pasėlis gali išsilaikyti 10 ir daugiau metų, bet sėklą rekomenduojama imti 2 metus, o labai geromis sąlygomis – 5 metus.

Rytiniai ožiarūčiai (Galega orientalis L.)

Etapas

Aprašymas

Nuotrauka

 

Dirvožemis

Tinkamiausi yra priesmėliai ir lengvi priemoliai. Tinka ir kitos dirvos, svarbu, kad jos nebūtų užmirkusios. Ypač gerai, kai podirvis yra laidus vandeniui. Galima auginti ir numelioruotuose dirvožemiuose. Dirvos reakcija turi būti artima neutraliai, pH 6-7.

Sėjomaina

Geriausi priešsėliai – javai ir įvairūs pašariniai mišiniai (jei sėjami be antsėlio). Ožiarūčius galima įsėti į miežių-žirnių mišinį, kuris anksti nuimamas žaliajai masei. Tinkamai prižiūrimas ožiarūčio pasėlis gali derėti daug metų: ilgalaikėje sėjomainoje – 8-10 metų, trumpalaikėje – 2-4 metus.

Tręšimas

Vidutiniškai P 90-110, K 120-180 v.m. kg/ha, pakoreguojant pagal dirvožemio turtingumą, įterpiama prieš sėją. Azotu tręšti nereikia. Norint gauti didesnį sėklų derlių reikia tręšti kompleksinėmis trąšomis, turinčiomis mikroelementų.

Sėjos laikas

Anksti, kai tik galima įeiti į dirvą (balandžio viduryje- gegužės pradžioje). Galima sėti  kartu su ankstyvuoju vasarojumi. Sėjant vėliau (gegužės pabaiga-birželio pradžia), jie silpnai vystosi, lėčiau auga, blogai žiemoja, gali net ir neperžiemoti. Kad sėkla sudygtų, temperatūra turi būti ne žemesnė kaip +5°C. Ožiarūčiai pakelia -3-5°C pavasarines  ir -7°C rudenines šalnas.

Sėklos norma

Optimali 15 kg/ha, sėjant 24 cm tarpueiliais. Sėklos įterpiamos 2 cm gyliu sunkesnėse ir vidutinio sunkumo dirvose, o lengvose – 3 cm gyliu. Ožiarūčiai sudygsta per 10-15 dienų.

Pasėlio priežiūra

Svarbu pasėti į ką tik paruoštą dirvą. Ilgiau pastovėjusi ji perdžiūsta, o palijus tenka vėl ruošti iš naujo. Reikia voluoti ir prieš sėją ir po sėjos, tada sėklos sudygsta vienodai. Ožiarūčiai jautrūs piktžolėms sėjos metais. Tada herbicidai ypač efektyvūs. Naudoti galima atskirai arba kartu bentazoną ir MCPA. Prieš kenkėjus rekomenduojama purkšti peritroidų grupės insekticidais. Pieš ligas naudoti imidazolų grupės fungicidus.

Nuėmimas Sėklos pradeda bręsti praėjus 30-40 dienų po žydėjimo. Ožiarūčius sėklai reikia pjauti kai paruduoja 80 % ankštelių. Ankštelės savaime neatsidaro ir sėklos neišbyra. Didžiausias sėklų derlius yra gaunamas sėklą imant iš pirmos žolės. Norint sėklas imti iš antros žolės, reikia pirmąją žolę pjauti pašarui ožiarūčio stiebo augimo tarpsniu. Suvėlinus pirmą pjūtį, sėklų derlius antroje pjūtyje žymiai sumažėja. Galima prikulti iki 600 kg/ha sėklų. Geriausia sėklas imti tiesioginiu kombainavimu ir taikant desikavimą. Kombainų reguliavimas panašus kaip ir rapsams.
Kita Ožiarūčių sėklos stambesnės negu liucernos ar dobilų. Sėklas prieš sėją būtina apvelti gumbelinių bakterijų preparatu – nitraginu. Kad augalai gerai peržiemotų, sėjos metais ožiarūčių vegetacijos periodas turi tęstis 100-120 dienų. Žalią masę, kad augalai gerai peržiemotų, reikia nupjauti spalio mėn., paliekant 10-15 cm aukščio ražienas. Ožiarūčiai pasižymi ir kaip medingi, labai nektaringi augalai. Bičių šeima gali per dieną surinkti po 2 kg medaus.
Baltažiedžiai barkūnai (Melilotus albus Medic.)

Etapas

Aprašymas

Nuotrauka

Dirvožemis

Gerai auga tiek sunkiuose, tiek lengvuose, nerūgščiuose, netgi kalkinguose, nešlapiuose dirvožemiuose. Nemėgsta šlapių, su aukštu gruntinio vandens lygiu dirvožemių. Optimalus pH 7,0-8,0.

Sėjomaina

Baltažiedis barkūnas yra puikus priešsėlis visiems augalams. Sėjant su atsėliu, sėjama į vasarojų, sėjant be atsėlio, patariama auginti nepiktžolėtose dirvose.

Tręšimas

Barkūnai patręšiami tręšiant antsėlį. Antrais metais pavasarį patartina patręšti mineralinėmis trąšomis (P 45-60 ir K 60-90  kg/ha, tuo tarpu azoto trąšų reikėtų berti ne daugiau kaip 30 kg/ha v.m). Kai dirvose stinga boro ir molibdeno, labai naudinga patręšti šiomis trąšomis.

Sėjos laikas

Kuo anksčiau, kol dirva pakankamai drėgna sėklų sudygimui. Sėklos sudygsta esant 2-5° C šilumos.

Sėklos norma

20–30 kg/ha. Auginant kaip įsėlį, sėklos normą reikia padidinti iki 30 kg/ha. Kadangi barkūno sėkla kietalukštė, prieš sėją ją reikia skarifikuoti (pertrinti) perleidžiant per dobilų trintuvę. Geram derliui gauti barkūno sėklą patariama apvelti nitraginu (šaknų gumbelinės, azotą fiksuojančios bakterijos), ypač tuose laukuose, kur barkūnas niekada neaugo. Sėklą įterpti ne giliau kaip 2–3 cm gyliu. Drėgnesniais metais arba drėgnesnėje dirvoje barkūnai sėjami antsėliui sudygus, kitais atvejais – antsėliui dygstant.

Pasėlio priežiūra

Sėjant su antsėliu, geriausia juos sėti skersai antsėlio eilių, pasėjus nuakėti. Antsėlį reikia nupjauti anksti ir ne per žemai. Antrais metais barkūnai pradeda vegetuoti, greitai auga ir pradeda žydėti apie birželio vidurį. Pakelia sausras. Pasėjus su antsėliu ir jį nupjovus, labai svarbu kuo greičiau iš lauko išgabenti šiaudus, kad barkūnai galėtų normaliai augti. Jei nuėmus antsėlį lietingais metais barkūnas užauga didelis, jį reiktų nušienauti (iki rugsėjo pradžios), paliekant aukštas 12-15 cm ražienas, kad gerai atželtų.

Nuėmimas

Sėklos bręsta nevienodai. Pirmiausia subręsta sėklos žiedyno apačioje, byra. Derlius imamams subrendus sėkloms, kai trečdalis sėklų parunda arba pajuosta iki pusės kekės (rugpjūčio viduryje, rugsėjo pradžioje). Iš hektaro galima prikulti apie 1 toną sėklų.

Kita

Iš viename hektare augančio baltažiedžio barkūno bitės surenka iki 500–680 kg nektaro. Medus būna skaidrus, kartais gelsvas, vanilę primenančio kvapo. Barkūno vienam hektarui apdulkinti reikia 2-3 bičių šeimų.
Sėklai skirtus barkūno plotus geriausiai auginti ne sėjomainos laukuose, kadangi jo pabiros gali tapti piktžolėmis.