Pupininių javų sėklininkystės technologijos

Sėjamieji žirniai (Pisum sativum L.)

Etapas	Aprašymas
Nuotrauka
Dirvožemis	Tinkamiausi vidutinio sunkumo priemoliai. Gali augti karbonatinguose priesmėliuose. Netinka labai drėgni, supuolę, molingi, rūgštūs dirvožemiai. Lengvuose smėlio bei priesmėlio dirvožemiuose geriau dera pašariniai žirniai. Optimalus pH 6,0-7,4.
Sėjomaina	Geriausi priešsėliai – žiemkenčiai, vasarinai javai. Nerekomenduojama auginti po kitų pupinių, piktžolėtuose laukuose. Rotacija – 5-6 metai. Žirniai geri priešsėliai žiemkenčiams, žieminiams rapsams.
Tręšimas	Vidutiniškai P 60-80, K 60-90 ir S 20-30 v.m. kg/ha, pakoreguojant pagal dirvožemio turtingumą, įterpiama prieš sėją. Azotu tręšiama 20-30 kg/ha v.m. prieš sėją. Geriausia kai žirniai sėjami trečiais metais po tręšimo organinėmis trąšomis.
Sėjos laikas	Anksti, kai tik galima įeiti į dirvą (balandžio viduryje). Žirniai pradeda dygti prie 1-2 °C, sudygę pakelia trumpalaikes iki –7-8 °C šalnas.
Sėklos norma	Optimali 1,2-1,25 mln./ha daigių sėklų (230-250 kg/ha, priklausomai nuo sėklos stambumo). Lengvuose dirvožemiuose sėjama 6-7 cm gylyje, sunkesniuose – 4-5 cm gyliu, 15 cm tarpueiliais.
Pasėlio priežiūra	Pasėjus sausoje dirvoje, rekomenduojama privoluoti. Galimas pasėlio volavimas žirniams esant 8-12 cm aukščio, taip sustiprinant pasėlio atsparumą išgulimui. Piktžolės naikinamos herbicidais ar akėjimu (1-2 kartus). Pirmą kartą akėjama 4-5 d. po sėjos, antrą – augalams turint 2-5 lapelius. Akėjama įstrižai eilučių lengvomis akėčiomis. Su gumbeliniais straubliukais (sitonais) (daigų tarpsniu), žirniniais vaisėdžiais, tripsais, žirniniais grūdinukais ir žirniniais amarais (žydėjimo tarpsniu, purškiama vakare, kad nepakenkti bitėms)) kovojama insekticidais. Netolygiai subrendusius žirnius rekomenduojama defoliuoti.
Nuėmimas	Derlius imamas kombainu kai paruduoja 80-90 % ankščių (dažnai liepos pabaigoje). Svarbu įvertinti apatinių žirnių ankščių prinokimą. Sėklinių žirnių standartinis drėgnis 15 %.

Pupos (Vicia faba L.)

Etapas	Aprašymas
Nuotrauka
Dirvožemis	Tinkamiausi gerai įtręšti priemoliai. Gali augti puriuose priesmėliuose ir moliuose, jei netrūksta drėgmės. Netinka labai drėgni, rūgštūs, piktžolėti dirvožemiai. Optimalus pH 6,4-7,0.
Sėjomaina	Geriausi priešsėliai – žiemkenčiai, vasarojus, kaupiamieji augalai. Nerekomenduojama auginti po kitų pupinių, kalvose, varputėtuose laukuose. Rotacija – 5-6 metai. Pupos – geras priešsėlis žieminiams kviečiams, vasariniams javams.
Tręšimas	Vidutiniškai P 50-60, K 80-120 v.m. kg/ha, pakoreguojant pagal dirvožemio turtingumą. Azotu tręšti N 20-30 v.m. kg/ha prieš sėją. Rekomenduotinos boro ir molibdeno mikrotrąšos.
Sėjos laikas	Anksti, kai tik galima įeiti į dirvą (balandžio viduryje). Ankstyvos sėjos terminas paprastai yra kovo mėn. Pupos pradeda dygti maždaug +5°C temperatūroje ir sudygsta per 10-13 dienų. Pakelia šalnas iki -5°C, todėl sėklinius pasėlius sėti galimai anksčiau.
Sėklos norma	Optimali 0,45-0,5 mln./ha daigių sėklų (210-250 kg/ha, priklausomai nuo sėklos stambumo). Rekomenduojama viename m² išberti 30-45 sėklas. Lengvuose dirvožemiuose sėjama 7-10 cm gylyje, vidutinio sunkumo – 6-8 cm, sunkesnėse dirvose – 5-6 cm, 15 cm tarpueiliais.
Pasėlio priežiūra	Pasėjus sausoje dirvoje, reikėtų privoluoti sunkiais rumbuotais volais. Piktžolės naikinamos herbicidais. Su gumbeliniais straubliukais (daigų tarpsniu) ir pupiniais amarais (žydėjimo tarpsniu, purškiama vakare, kad nepakenkti bitėms) kovojama insekticidais.
Nuėmimas	Derlius imamas kai 75-90 % ankščių paruduoja (dažnai antroje rugpjūčio pusėje), o sėklų drėgnumas būna ne didesnis kaip 28-34 %. Esant būtinumui, pupas desikuoti reglonu, kai 2-3 apatinės ankščių kekės pajuosta. Kombainų pobūgniai išretinti, padidinti tarpai tarp būgno ir pobūgnio, apsisukimai sumažinti iki 450-600 aps./min. Jei nuimtų pupų drėgnis didesnis, per 3-5 val. būtina išdžiovinti iki standartinio 16 % drėgnio. Džiovyklose paduodamo oro temperatūra ne aukštesnė nei 32-35 °C. Jeigu pupų sėklų drėgnis neviršija 16-20 %, jas galima išdžiovinti aktyviąja ventiliacija, drėgnesnes būtina džiovinti džiovyklose.
Kita	Sėklos turi būti išdžiovintos iki 14-15 % drėgnumo, tada jos gerai laikosi ir būna daigios keletą metų.

Siauralapiai lubinai (Lupinus angustifolius L.)

Etapas	Aprašymas
Nuotrauka
Dirvožemis	Augalas tinkamas auginti nederlingose dirvose. Didžiausius derlius išaugina lengvuose priesmėlio dirvožemiuose. Jiems galima skirti ir derlingesnius laukus, nes vegetacijos periodas trumpesnis ir nėra pavojaus, kad jie gali nesubręsti. Netinka dirvos kur gruntinis vanduo aukštai. Optimalus pH 5,0-6,0, bet ne didesnis nei 6,0.
Sėjomaina	Gali būti auginami javams skirtame lauke arba sideraliniams augalams auginti numatytame plote. Atsėliuoti negalima, nes tada išplinta įvairios ligos, ypač antraknozė, fuzariozė. Į tą pačią vietą lubinai sėjami po 4-5 metų.
Tręšimas	Mineralinėmis trąšomis paprastai netręšiami. Jų šaknys tvirtos ir sugeba paimti maisto medžiagas iš gilesnių sluoksnių ir kitiems augalams sunkiai prieinamų junginių. Organinėmis trąšomis rekomenduojama tręšti lubinų priešsėlį.
Sėjos laikas	Reikia pasėti galimai anksčiau, iki balandžio pabaigos, 15 cm tarpueiliais. Sėklas įterpti 2-4 cm gylyje. Po sėjos rekomenduojama privoluoti.
Sėklos norma	Apie 150 kg/ha daigių sėklų. Auginant derlingesnėse dirvose, sėklos normą galima padidinti iki 180 kg/ha. Labai svarbu lubinų sėklą išbeicuoti. Kita svarbi priemonė yra sėklų inokuliacija – užkrėtimas gumbelinėmis bakterijomis (sėklų nitraginavimas).
Pasėlio priežiūra	Sudygę lubinai auga lėtai, todėl juos stelbia piktžolės, kurioms naikinti naudojami herbicidai. Purškiama prieš sėją arba 2-3 dienos po sėjos, o prieš dirvinę smilguolę ir paprastąjį varputį purškiama augalų vegetacijos metu.
Nuėmimas	Sausu ir karštu oru derliaus nuėmimo problemų nėra. Svarbu nesuvėlinti jų sėklų derliaus nuėmimo, nes subrendusios ankštys lengvai atsidaro ir sėklos išbyra. Pradėjus pirmosioms ankštims sproginėti, reikia nedelsiant nuimti derlių kombainu.
Kita	Lubinų sėklos yra stambios, baltymingos, todėl, nuėmus derlių, dažnai jas reikia džiovinti. Labai svarbu po iškūlimo lubinų sėklas tuoj pat išvalyti, neišvalius ir sausos lubinų sėklos greit atidrėksta. Gerai sandėliuose laikosi, kai sėklų drėgnis neviršija 14 %.

Sėjamieji vikiai (Vicia sativa L.)

Etapas	Aprašymas
Nuotrauka
Dirvožemis	Šis augalas dirvožemiui nereiklus, gali augti ten, kur neauga žirniai ir miežiai. Jiems tinka visokios dirvos, aišku geriau lengvos (kad pavasarį galėtume anksti pasėti), vidutiniai priemoliai, svarbu juos sėti nerūgščiuose dirvožemiuose. Optimalus pH 6-6,5.
Sėjomaina	Vikiai pakenčia pavėsį, todėl tinka auginti su avižomis ir net pupomis. Gryni vikiai sėkloms neauginami. Nerekomenduojama auginti piktžolėtuose laukuose, po kitų pupinių. Mėšlu tręšti priešsėliai sėkliniams vikiams auginti netinka. Vikiai į tą patį lauką gali grįžti po 5 metų. Sėjamieji vikiai yra drėgno ir vėsaus klimato augalai, kurie dirvoje pagausina azoto (iki 30-40 kg/ha), todėl yra geras priešsėlis visiems augalams. Tręšimas Vidutiniškai P 60-80, K 60-80 v.m. kg/ha, pakoreguojant pagal dirvožemio turtingumą, įterpiama prieš sėją. Vikių sėklinių sklypų azotu tręšti nereikia. Geriausia, kai vikiai sėjami trečiais metais po lauko tręšimo organinėmis trąšomis.
Tręšimas	Vidutiniškai P 60-80, K 60-80 v.m. kg/ha, pakoreguojant pagal dirvožemio turtingumą, įterpiama prieš sėją. Vikių sėklinių sklypų azotu tręšti nereikia. Geriausia, kai vikiai sėjami trečiais metais po lauko tręšimo organinėmis trąšomis.
Sėjos laikas	Vikiai sėjami anksti, vėlinant sėją, mažėja derlius. Sėti kai tik galima įeiti į pradžiūvusią dirvą (balandžio pabaigoje). Šaltais pavasariais palaukti, kol dirvožemis įšyla iki 3-4 Cº šilumos. Sėklos pradeda dygti esant 2-3 Cº, daigai pakelia -4-6 Cº šalnas. Sėjant vikius vėliau, turi būti pakankamai drėgmės vikiams sudygti. Kai sėjamas mišinys (dažniausiai), sėklą į sėjamąsias pilame dažniau, nes vikių sėklos subyra į dugną ir išbyra pirmiau nei avižos. Pavėlinus sėją 30 d., palyginimuose gauta 2,4 karto mažesnis derlingumas.
Sėklos norma	Rekomenduojamas vikių-avižų santykis mišinyje – 1:3. Sėklų norma hektarui būtų 200 kg: 50 kg vikių ir 150 kg avižų. Didinant vikių sėklos kiekį, vikių priauginsime daugiau, bet toks pasėlis bus labiau išgulęs. Prastesnėse žemėse ir tręšiant vidutiniškai (arba netręšiant), galimas sėklų santykis apie 1:1, tada sėjame 90-100 kg vikių ir 75-120 kg avižų. Dažniausiai praktikoje naudojama 65-75 kg/ha vikių ir 155-205 kg/ha avižų, 30 kg/ha vikių ir 260 kg/ha pupų. Lengvesniuose dirvožemiuose vikių sėklos norma mažinama. Labai svarbus reikalavimas – vienodo sėjos gylio išlaikymas visame pasėlyje. Sėjos gylis 4-5 cm.
Pasėlio priežiūra	Pasėjus reikėtų privoluoti ir nurinkti akmenis, nes pjauti teks labai žemai. Piktžoles naikinti herbicidais tik iki pasėlio sudygimo.
Nuėmimas	Derlius imamas tiesioginiu kombainavimu rugpjūčio mėnesį, lietingą rudenį – rugsėjo mėnesį, parudavus 70-80 % vikių ankščių. Pasėlį galima defoliuoti. Kitas būdas – pjauti į pradalges, tada renkama ir iškuliama. Nuimant antru būdu, sutrumpėja laiko tarpas derliui surinkti, nes prinokusios vikių ankštis plyšta. Kad neskaldyti nuimamų vikių sėklų, svarbus būgno ir pobūgnio reguliavimas, kuris gali būti 8-18 mm, priklausomai nuo kuliamo pasėlio drėgmės. Nuimtą derlių tenka džiovinti. Svarbu sėklų neperkaitinti, kad nesumažėtų daigumas. Džiovyklose paduodamo oro temperatūra turi būti ne aukštesnė nei 32-35 °C.
Kita	Dažniausia vasariniai sėjamieji vikiai auginami su avižomis, bet gali būti auginami ir mišinyje su pupomis.

Ruginiai vikiai (Vicia villosa Roth.)

Etapas	Aprašymas
Nuotrauka
Dirvožemis	Ruginiai vikiai mažiau reiklūs dirvai nei vasariniai sėjamieji vikiai. Gerai auga lengvesnėse sausesnėse dirvose (kaip ir rugiai). Ruginiams vikiams tinka tokios pat dirvos kaip ir rugiams. Blogai auga sunkiuose molio dirvožemiuose. Geriau jiems tinka kalkingi dirvožemiai, bet gali augti ir rūgščiuose, nors auga prasčiau.
Sėjomaina	Geriausi priešsėliai – vasariniai ir žieminiai javai. Ruginiai vikiai sėklininkystei sėjami tik su žieminiais rugiais. Žieminiai vikiai turi didelę reikšmę kaip geras priešsėlis daugeliui augalų. Po žieminių vikių derliaus nuėmimo dirvoje lieka daugiau kaip 3,5 tonos šaknų ir ražienų sausųjų organinių medžiagų. Po ruginių vikių, auginamų sėklai, sėjami tokie pat augalai, kaip ir po rugių. Ruginių vikių-rugių mišinys yra geras priešsėlis kitiems augalams.
Tręšimas	Patręšus P ir K trąšomis, ruginiai vikiai būna atsparesni žiemos šalčiams. PK normos parenkamos pagal dirvožemio turtingumą kaip rugiams, dar geriau sėti po gerai įtręštų priešsėlių. Vikių sėklinių sklypų azotu tręšti nereikia.
Sėjos laikas	Ruginių vikių ir rugių mišinį sėti rugpjūčio pabaigoje (apie 08.25), pasėti iki rugsėjo vidurio. Tačiau patariama pirma pasėti ruginius vikius (rugpjūčio pradžioje), o po 2-3 savaičių, vikiams jau paaugus, sėti rugius, tada rugiai nenustelbs ruginių vikių, kurie iš pradžių auga lėtai. Žieminiai vikiai iki žiemos šalčių turi suspėti gerai įsišaknyti ir išauginti pakankamą antžeminę masę, nes silpni augalai būna jautresni nepalankioms žiemojimo sąlygoms, o ypač didesniems temperatūrų svyravimams.
Sėklos norma	Gryni ruginiai vikiai sėkloms neauginami. Vidutinio sunkumo dirvožemiuose – 60-80 kg/ha ruginių vikių ir 120-140 kg/ha rugių, Lengvesniuose dirvožemiuose rekomenduojama sėti 45-80 kg/ha ruginių vikių ir 120-140 kg/ha rugių. Sėjos gylis toks pat kaip rugių: sunkesnėse dirvose – 2-3 cm, lengvose – 3-4 cm. Ruginių vikių sėklos smulkios, juodos ar tamsiai rudos, 1000 sėklų masė – apie 25-30 g.
Pasėlio priežiūra	Ruginiams vikiams labiau tinka sniegingos žiemos. Remiantis praktika, 2013-2017 m. esant permainingoms žiemoms Lietuvoje, ruginiai vikiai neiššalo. Pasėlio priežiūra tokia pat kaip žieminių rugių.
Nuėmimas	Auginant vikius sėkliai, reikia žiūrėti vikių subrendimo – reikia imti derlių, kai parunda 70-80 % vikių ankščių. Derlius imamas tiesioginiu kombainavimu rugpjūčio mėnesį, derlingesnėse dirvose – rugsėjo mėnesį. Jų nuėmimas nesudėtingas, nes prinokę ankštys neatsidaro.
Kita	Ruginiai vikiai lengvesnėse žemėse geriau žiemoja bei auga, daugiau sukaupia azoto, todėl gerai dera su rugiais, kurie kartu auginti bus geros maistinės kokybės. Ruginiai vikiai yra medingi, gamina daug nektaro.

Vengriniai vikiai (Vicia pannonica Crantz.)

Etapas	Aprašymas
Nuotrauka
Dirvožemis	Vengriniai vikiai mažiau reiklūs dirvai nei vasariniai sėjamieji vikiai. Gerai auga lengvesnėse sausesnėse dirvose (kaip ir rugiai). Blogai auga sunkiuose molio dirvožemiuose. Geriau jiems tinka kalkingi dirvožemiai, bet gali augti ir rūgščiuose, nors auga prasčiau.
Sėjomaina	Geriausi priešsėliai – vasariniai ir žieminiai javai. Vengriniai vikiai sėklininkystei sėjami su žieminiais rugiais, nes gerai dera jų augimo sąlygos, ir gaunamas geros kokybės rugių derlius. Vengriniai vikiai turi didelę reikšmę kaip geras priešsėlis daugeliui augalų. Po vengrinių vikių derliaus nuėmimo dirvoje lieka daugiau kaip 3,5 tonos šaknų ir ražienų sausųjų organinių medžiagų, tai ypač pagerina dirvą po jų sėjamiems augalams. Po vengrinių vikių, auginamų sėklai ir sėtų su rugiais, galima sėti ir vasarinius kviečius ir kitus augalus, tinkančius sėti po rugių. Vengrinių vikių-rugių mišinys yra geras priešsėlis kitiems augalams, nes praturtina dirvožemį, mažina piktžolių kiekį.
Tręšimas	Patręšus P ir K trąšomis, vengriniai vikiai būna atsparesni žiemos šalčiams. PK normos parenkamos pagal dirvožemio turtingumą kaip rugiams, dar geriau sėti po gerai įtręštų priešsėlių. Vikių sėklinių sklypų azotu tręšti nereikia.
Sėjos laikas	Vengrinių vikių ir rugių mišinį sėti rugpjūčio pabaigoje (apie 08.25), pasėti iki rugsėjo vidurio. Tačiau patariama pirma pasėti vengrinius vikius (rugpjūčio pradžioje), o po 2-3 savaičių, vikiams jau paaugus, sėti rugius, tada rugiai nenustelbs vengrinių vikių. Žieminiai vikiai iki žiemos šalčių turi suspėti gerai įsišaknyti ir išauginti pakankamą antžeminę masę, nes silpni augalai būna jautresni nepalankioms žiemojimo sąlygoms, o ypač didesniems temperatūrų svyravimams.
Sėklos norma	50-60 kg/ha. Esant pakankamai drėgmės, siūloma sėti 200 kg ha mišinio (70 kg/ha vikių ir 120-140 kg/ha rugių). Sėjant su rapsu, sėjama 30-40 kg/ha vikių ir 8-10 kg/ha rapso. Sėjos gylis sunkesnėse dirvose – 3-4 cm. Optimalus sėjos gylis 5-6 cm. Sausose smėlėtose dirvose sėklos įterpiamos 6-8 cm gyliu. 1000 sėklų masė – apie 38-45 g.
Pasėlio priežiūra	Vengrinių vikių auginimui labiau tinka sniegingos žiemos. Vengrinių vikių žalioji masė stelbia piktžoles, užtikrina tolygų rugių augimą iki derliaus nuėmimo.
Nuėmimas	Auginant vikius sėkliai, reikia žiūrėti vikių subrendimo – reikia imti derlių, kai parunda 70-80 % vikių ankščių. Derlius imamas tiesioginiu kombainavimu rugpjūčio mėnesį, derlingesnėse dirvose – rugsėjo mėnesį. Jų nuėmimas nesudėtingas, nes prinokę ankštys neatsidaro.
Kita	Vengriniai vikiai lengvesnėse žemėse geriau žiemoja bei auga, daugiau sukaupia azoto, todėl gerai dera su rugiais, kurie kartu auginti bus geros maistinės kokybės. Vengriniai vikiai labiau atsparūs sausroms ir ankstyvesni nei ruginiai vikiai.

UAB „Agrolitpa“
Keravos g. 17, Keravos k.,
LT-38131 Panevėžio r. sav.
Įmonės k. 168598128
PVM k. LT685981219
Tel.+370 615 11 315
El. paštas info@agrolitpa.lt

Mus rasite
Koordinatės: 55.675278; 24.445833 Žemėlapis

Pupininių javų sėklininkystės technologijos

Sėklininkystė

Bendraukime

Slapukų naudojimo parinktys

Funkciniai slapukai (būtini)

Našumo slapukai

Reklaminiai slapukai